Pernai gruodį Seime svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas išgarsėjus parlamentarės Agnės Širinskienės katinui Nuodėguliui, parlamente atsirado iniciatyva, kuria siekiama uždrausti politikams piktnaudžiauti įstatymo leidybos iniciatyvos teise.
Tai numatančias Seimo statuto pataisas kartu su kolegomis įregistravo parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas. Jo nuomone, pakeitimai padės užtikrinti, jog konstitucine įstatymų leidybos iniciatyvos teise būtų naudojamasi tinkamai ir sąžiningai.
„Registravau Statuto pataisas, kad Seimas nebūtų dar kartą paverstas, sakyčiau, beprotnamiu, kaip atsitiko pernai gruodį. Nors iš teisės aktų visumos akivaizdu, kad Seimo narys negali piktnaudžiauti įstatymų leidybos teise, tačiau tiesiai tas nenurodyta, o tai sudaro sąlygas nekultūringiems asmenims tyčiotis iš teisėkūros proceso“, – Eltai sakė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys R. J. Jankūnas.
„Dėl tokio jų elgesio Seimas tapo pajuokos objektu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Kaip rašė „Politico“, Lietuvos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad dėl nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo galėtų pasisakyti (ar pamiaukti) katės. Beje, kai kurie Seimo nariai pateikė daugiau nei 100 vienas už kitą kvailesnių pasiūlymų, pavyzdžiui, kad LRT generalinės direktorės atleidimui reikėtų katino Nuodėgulio ar šuns Perlos sutikimo“, – pridūrė politikas.
Parlamentaras apgailestavo, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi jo skundą, nerado pagrindo konstatuoti pažeidimo.
„Šis balaganas turi nepasikartoti, nes jis diskredituoja Seimą ne tik Lietuvos visuomenės akyse, bet ir užsienyje”, – tvirtina R. J. Jankūnas.
Siūlo nustatyti aiškias procedūras
Parlamentaras siūlo nustatyti aiškias procedūras, leisiančias piktnaudžiavimo atvejais taikyti supaprastintą alternatyvių, analogiškų bei pakartotinių pasiūlymų nagrinėjimo tvarką.
Jei joms Seimas pritartų, parlamentarams būtų draudžiama piktnaudžiauti įstatymų leidybos iniciatyvos teise, taip pat būtų aiškiai apibrėžtos aplinkybės, kada Seimo narys piktnaudžiauja. Tai būtų tokiais atvejais, kai registruotas projektas ar teikiami pasiūlymai yra pakartotiniai, identiški ar iš esmės neturintys iniciatyvos, kai yra siekiama vilkinti teisėkūros procesą, trukdyti Seimo darbą ar naudoti iniciatyvą kaip politinės reklamos priemonę.
R. J. Jankūnas siūlo įtvirtinti procedūrinį mechanizmą, leidžiantį Seimo pirmininkui, komiteto pirmininkui ar grupei parlamentarų reaguoti į piktnaudžiavimą.
Jei yra įžvelgiamas piktnaudžiavimas, Seimo pirmininkas, komiteto pirmininkas, ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių ar ne mažiau nei pusė komiteto narių, motyvuotu sprendimu galėtų kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją, prašydami įvertinti Seimo nario elgesį. Beje, toks kreipimasis į etikos sargus nestabdytų įstatymų leidybos proceso.
Seimo pirmininkas, gavęs etikos sargų išvadą, jog Seimo narys siekia piktnaudžiauti, matydamas, jog tai gali sutrikdyti Seimo darbą, gali, pavyzdžiui, nesilaikyti dabartinių Statuto reikalavimų ir neleisti parlamentarui kalbėti dėl balsavimo motyvų. Komiteto pirmininkas, matydamas, jog tai gali sutrikdyti komiteto darbą, tokiais atvejais irgi galėtų parlamentarui nesuteikti žodžio dėl teikiamo pasiūlymo.
Jeigu pasiūlymai yra akivaizdžiai nepagrįsti, iracionalūs, masiškai teikiami ar turi kitų piktnaudžiavimo įstatymų leidybos iniciatyvos teise požymių, Seimo paskirtas pagrindinis komitetas galėtų juos sujungti ir pateikti svarstyti kartu, o Seimo pirmininkas nustatyti supaprastintą jų svarstymo ir balsavimo tvarką.
Kaip pastebi iniciatyvos autorius R. J. Jankūnas, pernai gruodį Seimui svarstant LRT įstatymo pataisas priėmimo stadijoje buvo užregistruota beveik 600 pasiūlymų.
Valdančiųjų atstovas Seime mano, kad absoliučios daugumos pasiūlymų tikslas buvo stabdyti ar vilkinti teisėkūros procesą. Jo teigimu, „masinis iracionalių, teisiškai nepagrįstų pasiūlymų, akivaizdžiai nesusijusių su teisėkūros tikslais, teikimas“ gali būti vertinamas kaip Seimo narių piktnaudžiavimas konstitucine įstatymų leidybos iniciatyvos teise.
„Dėl netinkamo kai kurių kolegų elgesio buvo sutrikdytas Seimo darbas. Kultūros komiteto nariai turėjo nagrinėti kiekvieną neracionalų pasiūlymą, pagrįsti jų atmetimą, dėl užsitęsusio plenarinio posėdžio Seimo kanceliarijos darbuotojai turėjo dirbti viršvalandžius, o jų darbas turėjo būti apmokėtas iš Seimo kanceliarijos lėšų. Neracionalių pasiūlymų teikimas ir svarstymas kenkė Seimo dalykinei reputacijai“, – sako R. J. Jankūnas.
Todėl, jo nuomone, yra būtina užtikrinti, jog konstitucine įstatymų leidybos iniciatyvos teise būtų naudojamasi tinkamai ir sąžiningai.
R. J. Jankūnas pastebi, kad Lietuvoje civiliniame procese yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis institutas. Jis skirtas užkirsti kelią nesąžiningam naudojimusi suteiktomis procesinėmis galimybėmis (pavyzdžiui, teikti nepagrįstus ieškinius ar skundus, vilkinti bylos nagrinėjimą).
„Teismas, konstatavęs jog proceso dalyviai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, gali skirti baudą, įpareigoti atlyginti nuostolius ar net palikti procesinį dokumentą nenagrinėtą. Panašaus teisinio instituto, skirto riboti nesąžiningą naudojimąsi Seimo nario turimomis teisėmis Statute nėra. Nėra nustatyto procedūrinio mechanizmo, leidžiančio Seimui reaguoti į piktnaudžiavimą, nėra nustatyti procedūriniai saugikliai, padedantys mažinti neigiamą piktnaudžiavimo poveikį teisėkūros procesui ir Seimo darbui,“– sako R. J. Jankūnas.
Teisės yra ir ribojamos
Kaip pažymi R. J. Jankūnas, daugelyje demokratinių valstybių ne tik įtvirtinta aiški nuostata, kad procedūrinės teisės turi būti naudojamos sąžiningai ir negali tapti destruktyvios veiklos įrankiu, bet ir numatytos piktnaudžiavimui užkardyti skirtos priemonės.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės (JK) parlamente plačiai taikomas grupuojamų pataisų modelis, leidžiantis vienu balsavimu spręsti dėl panašių ar identiškų pasiūlymų ir tokiu būdu išvengti obstrukcinių taktikų.
JAV Kongrese irgi galioja procedūros, kurios riboja politinėms deklaracijoms skirtų pataisų laviną ir užtikrina konstruktyvų procesą, leidžia greitai nutraukti vilkinimo taktikas.
R. J. Jankūno duomenimis, Prancūzijoje parlamento vadovybė gali paskelbti pataisas „nepriimtinomis“, jeigu jos yra pakartotinės, nesusijusios su projektu, pateiktos be pagrindo arba skirtos vilkinti procesą.
Vokietijos Bundestage komitetai irgi gali jungti pasiūlymus, riboti darbą trikdančius veiksmus ir koreguoti svarstymo tvarką.
„Taigi, daugumoje ilgametę parlamentarizmo tradiciją turinčiose valstybėse galioja taisyklės, kuriomis ribojamas piktnaudžiavimas įstatymų leidybos iniciatyvos teise”, – sako R. J. Jankūnas.
Seimo statuto pataisas jis teikia kartu su parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Nemuno aušros“ frakcijų ir Mišrios parlamentarų grupės atstovais.
Pagal galiojantį Seimo statutą, pataisos dėl atskiro įstatymo straipsnio svarstomos ir priimamos laikantis eiliškumo tai yra registracijos tvarkos.
Įstatymo projektą svarstant plenariniame posėdyje yra privaloma suteikti žodį Seimo nariams, kurie nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Statutas nenumato galimybės apjungti panašius ar pasikartojančius pasiūlymus, pavyzdžiui, juos sugrupuoti ir pateikti Seimui svarstyti kaip vieną bendrą pasiūlymą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
