Asmeninio archyvo nuotr. 35 metų Rimantė Ladyšienė – viena iš lietuvių, kuri prieš dvylika metų pasiryžo donuoti savo kaulų čiulpus ir suteikti galimybę pasveikti sunkia kraujo liga sergančiam žmogui, ir, kaip pati sako, pakeisti jo likimą.
Pažintis su donoryste – studijų metais
Farmacijos kompanijoje dirbanti R. Ladyšienė baigė medicinos studijas, o su pacientais, jais besirūpinančiais žmonėmis ir gydytojais tenka bendrauti iki šiol. „Atrodo, jog 21 amžiuje medicina yra reikšmingai pažengusi į priekį, tačiau liūdna matyti tiek daug įvairias ligas kenčiančių žmonių. Aš pati jaučiuosi gerai, jeigu galiu būti kažkam reikalinga, naudinga, kai darau tai, kas kažkam palengvina gyvenimą ar jį praskaidrina. Stengiuosi domėtis įvairiomis sritimis – medicina, slauga, globa, aktyviu laisvalaikiu, net ir politika. Prisimenu, net kai viena auginau dar tik kelių metukų dukrytę, stengiausi kur įmanoma sudalyvauti drauge su ja ir parodyti, kaip gera yra daryti gerus darbus“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris prisiminė, jog pirmą kartą kraujo davė dar studijuodama universitete: „Universitete vyko kraujo donorystės akcija ir tai buvo pirmas kartas, kai donavau kraują. Studijų laikotarpiu finansinės galimybės buvo menkos, tad po kurio laiko su studijų drauge nuvykome duoti kraujo atlygintinai. Tiksliai dabar nepamenu, bet atrodo, jog gavome po 40 litų. Skaniai pavalgėme, sakėme nusipirksime vitaminų, kad geriau mokslai sektųsi, bet pinigai greitai išsileido, o mes laimingesnės netapome. Tad ir kitą kartą, ir daugelį kitų kraują donuodavome neatlygintai, o dovanų gauta šokolado plytelė būdavo be galo saldi.“
Donoras turi galimybę pakeisti žmogaus likimą
Vėliau per televiziją pamačiusi laidą apie onkohematologinius ligonius ir jiems galinčią padėti kaulų čiulpų donorystę, R. Ladyšienė panoro ir pati prisidėti prie pacientų gerovės. Paaukoti pinigų tuo metu ji negalėjo, tad nusprendė užsiregistruoti į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą ir ateityje galbūt kažkam išgelbėti gyvybę.
„Mano draugė jau po savaitės užsiregistravo, o aš tik po gero pusmečio. Praėjus keliems metams sulaukiau malonaus ir netikėto skambučio – mano kaulų čiulpai tinka sergančiam žmogui! Tuo metu gyvenau Klaipėdoje, tad pilnam ištyrimui reikėjo vykti į Vilnių. Galiu tik pasidžiaugti, jog sulaukiau palaikymo tiek iš savo vadovo, tiek iš kolektyvo – visi gyrė mane už tokį poelgį, tačiau, gaila, patys to padaryti nepasiryžo“, – kalbėjo ji.
Atlikus išsamius sveikatos tyrimus, R. Ladyšienė išgirdo patvirtinimą, jog ji gali donuoti kaulų čiulpus.
„Neįmanoma nusakyti to jausmo – Tu turi galimybę pakeisti žmogaus likimą, pratęsti gyvenimą. Tada pagalvoji, o kaip tas žmogus jaučiasi dabar? Ką jis išgyveno, sužinojęs, kad kažkas iš kitos šalies jau tuoj padės jam pasveikti? Net ir po daugiau nei dešimt metų prisiminus šią akimirką rieda džiaugsmo ašara“, – atviravo pašnekovė.
Kraujo vėžiu serganti pacientė, kuriai R. Ladyšienė donavo kaulų čiulpus, buvo iš pietų Europos – Ispanijos ar Italijos, o gydytojai juokavo, jog dėl rudų akių, juodų plaukų, moteris yra beveik pacientės giminaitė.
Norėtų sutikti žmogų, kuriam padėjo pasveikti
Kelias dienas iki kaulų čiulpų donavimo, pašnekovė į pilvą turėjo leistis preparatą, padidinantį kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje tam, kad jas būtų galima surinkti. Tuomet R. Ladyšienė buvo paguldyta į ligoninę, kur turėjo laukti procedūros.
„Pacientė buvo pradėta ruošti kaulų čiulpų persodinimo procedūrai, todėl saugojo ir mane. Jeigu būčiau susirgusi, pacientės būklė būtų pablogėjusi. Nors buvau jauna, atsakomybės jausmas nebuvo svetimas, todėl sėdėjau kaip kiaušinis ir laukiau. Aš labai labai norėjau jai padėti. Pasirinkau kaulų čiulpus donuoti aferezės būdu. Buvau prijungta prie aparato, turėjau nejudėti ir išgulėti kelias valandas, kol bus surinktos ląstelės. Pamenu užtirpo visas kūnas ir tai pradėjo erzinti. Į palatą atėjo mama su kokių 8 metų berniuku. Jį paguldė į panašią lovą, tačiau jis nebuvo donoras kaip aš, o pacientas, turintis nuolat atvykti kraujo perpylimui. Matau, mama veria karoliukus, jų jau visa dėžė. Man taip gėda pasidarė – ką tik bumbėjau, kad man, sveikai, reikia išgulėti tas kelias valandas, o tas mažas berniukas ramiai sau guli. Galbūt su viltimi, jog ir jam atsiras žmogus galintis padėti. Dar ir dabar man prieš akis ta mama su karoliukais ir mažas berniukas, susigyvenęs su savo liga. Tai, jog galėjau padėti bent vienam žmogui pasveikti, suteikia man vilties, tikėjimo ir didelę ramybę, jog atsitikus bėdai ir man kas nors išties pagalbos ranką. Smagu būtų pamatyti tą žmogų, kuris turėjo galimybę pasveikti. Norėčiau pamatyti jo šypseną ir tai būtų didžiausia dovana, nes aš prie tos šypsenos prisidėjau“, – šypsojosi moteris.
R. Ladyšienė svarsto, jog lietuviams svetimas skausmas darosi išties svetimu, todėl ir šalies negiminingų donorų registras nėra toks didelis, koks galėtų būti. Jos manymu, padėtų ir daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donavimo procedūrą – tai padėtų išsklaidyti didžiausias baimes.
„Galbūt reikėtų daugiau kalbėti apie sergančius žmones ir tai, jog jiems padėti gali sveiki. Turbūt patys retai susimąstome, kad tiek daug žmonių gali sirgti kraujo ligomis ir kiek jiems tenka patirti. Manau, jog apie tai reikia pranešinėti nuolat, tada ir visuomenės sąmoningumas išaugs.“
Kaulų čiulpų transplantacija – ypatingas gydymo būdas
„Kaulų čiulpų transplantacija yra išskirtinis gydymo būdas, paremtas donoro noru padėti, altruizmu ir bendradarbiavimu pasauliniu mastu. Kiekvienas žmogus, užsiregistravęs į šalies negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, yra įtraukiamas ir į pasaulinį registrą ir, tokiu būdu, suteikia dar daugiau vilties įveikti ligą – pirmiausia pacientams visame pasaulyje, taip pat ir jų artimiesiems, kurie to trokšta ne mažiau nei sergantysis“, – sakė Lietuvos kaulų čiulpų donorų registro vadovė, VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Rita Čekauskienė.
„Pasaulinę kaulų čiulpų donorų dieną svarbu minėti ne tik todėl, kad esame labai dėkingi tokiems geros valios žmonėms, kurie pasiryžę pasidalinti savo kaulų čiulpais su sunkiai sergančiais žmonėmis, bet ir siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į kaulų čiulpų donorystę, griauti su ja susijusius mitus bei plėsti šalies negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Pasauliniame kaulų čiulpų donorų registre yra virš 30 milijonų savanorių, kurie pasiryžę sunkiai sergančiam vaikui ar suaugusiajam išgelbėti gyvybę, tačiau, kartais net ir jame nerandamas tinkamas donoras, todėl svarbus kiekvienas užsiregistravęs“, – kalbėjo kaulų čiulpų donorystę skatinančią iniciatyvą „Būk geras“ įgyvendinančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pasak R. Čekauskienės, Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra beveik 12 tūkst. potencialių donorų. Iš visų užsiregistravusių į negiminingų donorų registrą, prireikia tik 1 iš 500. Kasmet pasaulyje ieškoma donoro apie 30 000 pacientų, Lietuvoje – apie šimtui. „Kaulų čiulpų donoro tinkamumą pacientui lemia žmogaus leukocitiniai antigenai, kurie yra labai individualūs. Pasitaiko tik tam tikrose etninėse grupėse vyraujančių žmogaus leukocitinių antigenų, todėl svarbu didinti nacionalinį šalies registrą. Mūsų šalyje per metus užsiregistruoja vidutiniškai apie 1000 potencialių donorų“, – teigė R. Čekauskienė.
Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 35 metų. Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys piktybinėmis ligomis, lėtinėmis ligomis, pažeidžiančiomis organų funkcijas arba kraujo keliu užkrečiamomis ligomis.
Daugiau informacijos apie kaulų čiulpų donorystę ir vietas, kuriose galite užsiregistruoti į Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą, rasite interneto puslapyje [-[0]-] .
