Kaune važinėjantiems elektromobilių vairuotojams – dar daugiau infrastruktūros įkrauti transporto priemones. „Enefit“ skelbia įrengusi dar 3 stoteles, iš kurių 2 – greito įkrovimo.
Greito (120 kW) bei lėto (47 kW) įkrovimo stotelės įrengtos judrioje, intensyvaus eismo srautais pasižyminčioje miesto dalyje – Pramonės pr. 8H. Taip pat – netoli išvažiavimo iš miesto, šalia automagistralinio kelio Kaunas-Vilnius. Greito įkrovimo stotelėse vairuotojai, priklausomai nuo elektromobilių specifikacijos, transporto priemones gali įkrauti trumpiau nei per pusvalandį.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad nors Lietuvos keliuose stotelių kiekis jau pakankamas elektromobilių skaičiui, plėtra ir toliau vykdoma daugiau orientuojantis į greito įkrovimo stoteles.
„Lietuvoje stebime situaciją, kai viešojo elektromobilių įkrovimo tinklas išplėtotas taip, kad juo naudotis vairuotojai jau dabar gali be didesnių problemų. Nors elektromobilių skaičius Lietuvos keliuose neauga taip stipriai, mes ir toliau ieškome būdų, kaip skatinti vairuotojus rinktis žaliąjį transportą. Greito įkrovimo stotelės – vienas tų būdų, kaip keliones elektromobiliais daryti dar patogesnėmis“, – sako T. Žilionis.
Naujose įkrovimo stotelėse vienu metu bus galima įkrauti dar 6 elektromobilius. Viso Kaune „Enefit“ jau įrengė 12 stotelių, o bendras skaičius Lietuvoje viršija 290.
Konkurencija virsta palankiomis kainomis
T. Žilionis pastebi, kad nors elektromobilių skaičius auga vis sparčiau, visas potencialas dar tikrai nėra išnaudotas, o pokyčiai galėtų būti ir dar greitesni. Nemažai žmonių vis dar nesiryžta pereiti prie ekologiškų transporto priemonių, kadangi vadovaujasi dviem klaidingais mitais.
„Ypač tie vairuotojai, kurie neturi galimybės įkrovimo stotelės įsirengti namuose, dažnai galvoja, kad elektromobilis apsunkins jų kasdienybę, kadangi nuolat reikės ieškoti, kur įkrauti ir gaišti laiką laukiant, kol energijos atsargos bus papildytos. Taip pat neretai manoma, kad elektra viešojo įkrovimo stotelėse yra brangi, todėl elektromobilis netenka ekonominio pranašumo, palyginti su modeliais, turinčiais vidaus degimo variklius. Tačiau abu šie įsitikinimai nėra teisingi, tiesą sakant, šiandien krauti transporto priemonę viešoje stotelėje gali būti pigiau nei namuose“, – sako T. Žilionis.
Jis pažymi, kad gatvėse ir keliuose daugėjant elektromobilių, aštrėja ir įkrovimo infrastruktūros vystytojų konkurencija, verčianti ieškoti būdų, kaip pasiūlyti kuo palankesnes kainas. To rezultatas – net iki 50 proc. siekiančios nuolaidos. Praktiškai tai reiškia, kad 22 kW galios stotelėse įkrovimas gali kainuoti vos 15 ct/kWh, pasirinkus energijos atsargas greičiausiai pildančias 320 kW galios stoteles reikėtų mokėti 24,5 ct/kWh. Tuo metu su kainomis biržoje susietus elektros tiekimo planus turintiems vartotojams, įkraunantiems elektromobilius namuose, rugpjūtį tai vidutiniškai kainavo 21,59 ct/kWh.
„Populiariausi elektromobilių modeliai turi maždaug 80 kWh talpos baterijas. Tad pasinaudojus akcijomis, tokį elektromobilį nuo 0 iki 100 proc. pigiausiose 22 kW galios viešose stotelėse kainuotų apie 12 eurų, greitojo įkrovimo stotelėse – apie 19,6 euro, o namuose – apie 17 eurų. Taigi akivaizdu, kad elektros kainos kriterijus nebėra priežastis nesirinkti elektromobilio“, – situaciją rinkoje analizuoja T. Žilionis.
Tai, jog elektromobiliai ekonomiškumu smarkiai pranoksta tradicines transporto priemones patvirtina ir Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu vidutiniškai kainavo 4,99 euro, kai dyzeliniu automobiliu – 7,95 euro, o benzininiu – 9,18 euro.
