Kava daugeliui mūsų rytą paverčia maloniu ritualu ir padeda „įsijungti“ į dienos ritmą. Tačiau vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik tai, kiek kavos išgeriame, bet ir kada ją geriame. Nuo pasirinktos valandos gali priklausyti ne tik mūsų savijauta dienos metu, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklė.
Žmogaus organizmas veikia pagal tikslų biologinį laikrodį. Iškart po pabudimo, paprastai tarp 6.00 ir 8.30 val., kortizolio – streso hormono – lygis natūraliai būna aukščiausias. Būtent jis pakelia kraujospūdį, pagreitina širdies ritmą ir mobilizuoja organizmą veikti. Dėl to pabundame ir tampame pasirengę dienos veiklai be jokių papildomų stimuliatorių.
Problema atsiranda tuomet, kai tuo pačiu metu organizmui suteikiame ir kofeino. Kaip aiškina amerikiečių kardiochirurgas dr. Allanas Stewartas, toks derinys širdies ir kraujagyslių sistemai reiškia dvivietį streso impulsą. Širdis ir kraujagyslės dirba intensyviau, nei iš tikrųjų būtina, o ilgainiui tai gali lemti jų būklės blogėjimą. Vietoj subalansuotos energijos dažniau atsiranda perdėtas sujaudinimas ir greitesnis organizmo „dėvėjimasis“.
Kodėl per anksti geriama kava gali kenkti?
Kavos gėrimas kortizolio piko metu gali turėti kelias nepalankias pasekmes. Visų pirma, kraujagyslės praranda dalį savo elastingumo, didėja mikropažeidimų rizika kraujagyslių vidinėje sienelėje. Be to, organizmas greičiau pripranta prie kofeino, todėl jo poveikis silpnėja ir norisi vis daugiau kavos puodelių.
Daugelis kavos mėgėjų pastebi būdingą energijos kritimą ankstyvą popietę. Tai – per ankstyvo organizmo stimuliavimo pasekmė: energijos rezervai „išdegina“ per greitai. Vietoj to, kad koncentracija būtų stabili visą dieną, atsiranda nuovargis, dirglumas ir dėmesio sutelkimo sunkumai.
Idealus „kavos langas“ širdžiai
Specialistų nuomonė sutampa – geriausias metas pirmajam kavos puodeliui yra tada, kai kortizolio lygis pradeda natūraliai kristi. Dažniausiai tai būna tarp 9.30 ir 11.30 val., t. y. maždaug praėjus 1,5–2 valandoms po pabudimo. Tokiu metu kofeinas nebekonkuruoja su streso hormonais, o švelniai palaiko organizmą.
Šiuo „aukso laikotarpiu“ kava pagerina kraujotaką, padeda susikaupti ir pasižymi apsauginiu poveikiu smegenims. Ji taip pat gali teigiamai veikti medžiagų apykaitą ir jautrumą insulinui, o tai svarbu siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo diabeto.
Tokia, iš pirmo žvilgsnio nedidelė, korekcija – atidėti rytinę kavą kelioms dešimtims minučių – ilgainiui gali suteikti netikėtai daug naudos sveikatai.
