Ar galima išauginti kavamedį bute? Daugelis domisi šiuo klausimu. Atsakymas paprastas: taip. Pabandykite – ir jums tikrai pavyks.
Kambaryje auginama kava – nedidelis, visžalis medis. Esant tinkamoms sąlygoms ir gerai priežiūrai, jis gali užaugti iki maždaug pusantro metro aukščio. Dažniausiai žydi pavasarį ir vasarą. Prinokusios uogos primena mažas vyšnias: jų saldus minkštimas yra valgomas. Uogų viduje paprastai būna dvi šviesiai žalios pupelės. Yra kambarinės kavos veislių, kurios dera skirtingų atspalvių vaisiais – šviesiai rožiniais, tamsiai vyšniniais arba geltonais.
Optimaliomis sąlygomis auginama kambarinė kava
Kavos augalui reikia daug šviesos. Karštuose tropikuose jam dažnai būtinas pritemdymas, o mūsų klimato sąlygomis geriausia vieta – pietinė palangė. Esant nepakankamam apšvietimui, augalas prasčiau auga ir beveik nederi. Jauni medeliai geriausiai vystosi ryškioje, tačiau išsklaidytoje šviesoje. Vasarą juos galima išnešti į gryną orą, tik reikėtų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Žiemą kavamedis turėtų stovėti pietinėje pusėje, o temperatūra neturėtų nukristi žemiau +18…+20 °C.
Kavamedis gana jautrus ir nemėgsta, kai dažnai keičiama jo padėtis šviesos atžvilgiu. Jei nuolat suksite vazoną, laja formuosis tolygiau, tačiau galima rizikuoti prarasti derlių. Todėl augalui vietą verta pasirinkti apgalvotai ir jos be reikalo nekeisti.
Laistyti kavamedį reikia reguliariai, ypač vasarą – tuomet laistoma gausiai. Laistymui skirtas vanduo turėtų būti minkštas, be kalkių, ir šiek tiek šiltesnis už kambario temperatūrą. Kad būtų palaikomas reikiamas silpnai rūgštus substrato pH, kartą per mėnesį į nusistovėjusį vandenį galima įlašinti 2–3 lašus acto rūgšties arba įdėti kelis citrinos rūgšties kristalėlius.
Kavamedis pakankamai gerai ištveria sausesnį orą, tačiau jam naudinga apipurkšti lapus, ypač karštuoju metų laiku. Nuo pavasario iki rudens, išskyrus žydėjimo laikotarpį, kartą per savaitę rekomenduojama augalą palepinti šiltu dušu.
Pavasario–vasaros laikotarpiu kavamedį reikia reguliariai tręšti. Aktyvaus augimo metu tai daroma kas 7–10 dienų, kaitaliojant skystas organines trąšas (pavyzdžiui, karvių mėšlo ištrauką santykiu 1:10) ir pilnas mineralines trąšas su mikroelementais. Pavasarį didinamas azoto kiekis, vaisių formavimosi metu daugiau dėmesio skiriama fosforui, o rudenį – kaliui. Gerai įsisavinamo fosforo šaltinis gali būti ragučių skiedros arba kaulų miltai (apie 0,2 l 10 kg žemės).
Kavamedžio persodinimas
Kavamedį rekomenduojama persodinti pavasarį, maždaug kas dvejus metus. Naujas vazonas turėtų būti 2–3 cm didesnio skersmens ir aukštesnis nei ankstesnis. Geriau iš karto rinktis aukštesnius vazonus, nes kavamedis formuoja gerai išsivysčiusią šaknų sistemą.
Kava mėgsta molingą, organinėmis medžiagomis ir fosforu turtingą, būtinai silpnai rūgščią, orui ir drėgmei laidžią žemę. Substratą galima pasigaminti patiems: sumaišykite 2 dalis velėninės (sodo) žemės, 1 dalį humuso, 1 dalį rūgščios aukštapelkių durpės (viršutinio sluoksnio) ir 2 dalis upės smėlio. Jei augalas jaunas, velėninės žemės kiekį sumažinkite perpus. Taip pat naudinga įmaišyti lapuočių pelenų (apie 0,5 l 10 kg žemės).
Galimas ir kitas žemės mišinio variantas: velėninė žemė, lapinė žemė, humusas ir smėlis santykiu 4:2:1:1.
