Kavos pertrauka: ekspertai atskleidžia, kada verta atsisakyti kofeino bent dviem savaitėms
Naujas mokslininkų tyrimas rodo, kad net trumpa pertrauka nuo kavos gali būti juntama kasdienėje savijautoje. Po 14 dienų be kofeino daliai žmonių sumažėjo impulsyvumas ir emocinis reaktyvumas, o miego kokybė tapo geresnė.
Tyrimą atliko Corko universitetinio koledžo mokslininkai, jame dalyvavo 62 sveiki suaugusieji. Pradžioje visi dalyviai pateikė biologinius mėginius, atliko kognityvinius testus ir atsakė į klausimynus apie savijautą bei įpročius.
Tuomet reguliariai kavą gėrusių dalyvių buvo paprašyta dvi savaites visiškai jos atsisakyti. Vėliau jie buvo suskirstyti į dvi grupes: vieni vėl pradėjo gerti įprastą kavą su kofeinu, kiti pasirinko kavą be kofeino, o stebėjimas tęsėsi dar tris savaites.
Kas pasikeitė po pertraukos
Tyrėjai nurodo, kad pradžioje kavą reguliariai vartoję žmonės turėjo aukštesnius impulsyvumo ir emocinės reakcijos rodiklius nei tie, kurie kavos beveik nevartojo. Po dviejų savaičių be kavos šie rodikliai sumažėjo, o kai kuriems dalyviams subjektyviai sumažėjo ir patiriamas stresas.
Kai kava buvo grąžinta į racioną, grupėje, kuri vartojo kofeiną, stebėtas mažesnis nerimo lygis. Tuo metu kavą be kofeino gėrę dalyviai kai kuriuose atminties testuose pasirodė geriau, taip pat dažniau pranešė apie geresnį miegą ir bendrą savijautą.
Mikrobiomas ir uždegimo žymenys
Be elgsenos ir kognityvinių rodiklių, tyrime vertinti ir biologiniai pokyčiai. Mokslininkai fiksavo, kad reguliariai kavą gėrusių žmonių žarnyno mikrobiomo sudėtis skyrėsi nuo kavos nevartojančiųjų, tačiau po pertraukos šie skirtumai iš dalies sumažėjo.
Taip pat stebėti uždegimo žymenų pokyčiai: pradžioje reguliariai kavą vartojusių dalyvių uždegimo lygis buvo žemesnis, atsisakius kavos jis didėjo, o kavą sugrąžinus į racioną vėl mažėjo. Tai dera su platesniais tyrimais, rodančiais, kad kavoje esantys bioaktyvūs junginiai gali būti siejami su uždegimo procesais organizme.
Ką svarbu žinoti vertinant rezultatus
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie duomenys dar neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Rezultatus gali veikti nedidelė dalyvių imtis, individualūs kofeino tolerancijos skirtumai, miego režimo pokyčiai ir galimas pripratusių atlikti testus dalyvių efektas.
Specialistai taip pat primena, kad kofeino poveikis stipriai priklauso nuo dozės, vartojimo laiko ir jautrumo, o kai kuriems žmonėms staigus atsisakymas gali sukelti galvos skausmą, dirglumą ar mieguistumą. Dėl to mokslininkai ragina tęsti platesnius ir ilgesnės trukmės tyrimus, kad būtų aiškiau, kokie pokyčiai yra trumpalaikiai, o kurie gali išlikti ilgesnį laiką.
