Kariai, kurie Rusijoje laikomi šešėliniais didvyriais, vis dažniau atsiduria ne mūšio lauke, o teismo salėse. Vienas tokių atvejų įvyko Kazachstane – buvęs „Wagner“ samdinys, kovojęs tiek Ukrainoje, tiek Afrikoje, ne tik neteko laisvės, bet ir viso savo uždarbio.
Kazachstano teismas paskelbė nuosprendį savo piliečiui, kuris kaip „Wagner“ samdinių grupuotės narys dalyvavo kare prieš Ukrainą. Almatos teismas 2025 metų spalio pradžioje skyrė Timurui Pralijevui penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą koviniuose veiksmuose svetimos valstybės teritorijoje.
Šis atvejis atspindi vis aštrėjančią Centrinės Azijos poziciją: piliečiai, kovoję svetimuose karuose, grįžę susiduria ne su pagarba, o su baudžiamuoju kodeksu. Ir tai – tik pradžia.
Karas, pinigai ir bandymas pabėgti į Ameriką
Timuras Pralijevas, gimęs Kazachstane, dalyvavo karo veiksmuose ne tik Ukrainoje, bet anksčiau ir Malyje, kur „Wagner“ struktūros veikia kaip paramilitarinės pajėgos, prisidengdamos saugumo sutartimis.
Po tarnybos jis bandė pabėgti – tačiau ne į savo šalį, o į JAV. Per Meksiką jam pavyko pasiekti Teksasą, tačiau netrukus buvo sulaikytas, deportuotas į Kazachstaną ir perduotas teisėsaugai.
Teismas ne tik paskelbė nuosprendį, bet ir konfiskavo visus jo karo metu gautus pinigus: 5500 JAV dolerių (4700 eurų), 500 Malio frankų (0,8 euro) bei kitus, kaip pažymima, nusikalstamu būdu įgytus grynuosius.
Atimta viskas: nuo banko kortelių iki medalių
Sprendime taip pat nurodoma, kad Pralijevo banko kortelės bus sunaikintos, kartu su jam įteiktais apdovanojimais ir diplomais. Be to, buvęs samdinys turės sumokėti sumą į aukų kompensacijos fondą – tai tapo įprasta bausmės dalimi panašiose bylose Centrinės Azijos šalyse.
Nors pats Pralijevas savo kaltės viešai nekomentavo, byloje nurodoma, kad jis veikė žinodamas, jog tai prieštarauja Kazachstano įstatymams – samdinystė yra laikoma nusikalstama veikla, už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Regionas sugriežtino poziciją prieš savo piliečius, kovojusius Rusijos pusėje
Tai jau ne pirmas toks atvejis regione. 2025 metų birželį Uzbekistano pilietis, gimęs 2000 metais, taip pat buvo nuteistas penkeriems metams už dalyvavimą kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje.
Jo istorija prasidėjo nuo darbo paieškų – vyras 2021 metų liepą išvyko į Rusiją, kur dirbo pas vietinį darbdavį. Tačiau vieną dieną, veždamas jam pavestą paketą, buvo sustabdytas policijos – viduje rasta heroino. Vyras buvo sulaikytas, o darbdavys tuo metu jau buvo dingęs.
Tuo tarpu 2024 metų balandį Kirgizijoje buvo sulaikyti keli vietos savivaldos tarnautojai ir žurnalistas, įtariami samdinių verbavimu dalyvauti kare Ukrainoje. Jie, kaip įtariama, organizavo išvykas į Rusiją, kur žmonės būdavo verbuojami į „Wagner“ arba kitas privačias karines struktūras.
Vienas karas – keli įstatymai
Visos šios bylos rodo vieną tendenciją: Centrinės Azijos šalys aiškiai parodė, kad jų piliečių dalyvavimas užsienio kariniuose konfliktuose, ypač be valstybės leidimo ar kontrakto, bus traktuojamas kaip nusikaltimas. Net jei tai vyksta ne jų teritorijoje – grįžusieji bus teisiami pagal nacionalinius įstatymus.
Tuo metu Rusijos samdinių grupuotės, tokios kaip „Wagner“ arba naujai įkurtos struktūros po Prigožino mirties, toliau veikia įvairiuose pasaulio regionuose – nuo Ukrainos iki Afrikos. Ir kiekvienas jų narys, grįždamas į savo kilmės šalį, rizikuoja susidurti su teisine atsakomybe.
Šiuo atveju Timurui Pralijevui pabėgti nepavyko – nei nuo karo šešėlio, nei nuo įstatymo. Ir panašu, kad tokių istorijų artimiausiu metu tik daugės.
