Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau fiksuoja reiškinius, kurie prieš kelis dešimtmečius atrodė neįmanomi. Vienas naujausių atradimų sujaudino tiek astronomus, tiek kosmoso mėgėjus, tai ant Marso dangaus galimai užfiksuota kometa, atkeliavusi iš už mūsų Saulės sistemos ribų.
Tai tarpžvaigždinis objektas, pavadintas „3I/ATLAS“, kuris šiuo metu skrieja pro mūsų sistemą neįtikėtinu greičiu. Šią kometą, kaip manoma, pastebėjo NASA marsaeigis „Perseverance“, jau kelerius metus tiriantis Raudonosios planetos paviršių.
Nuotraukoje, padarytoje kometos praskridimo metu, matyti šviesi šviesos juosta danguje, kuri, anot daugelio mokslininkų, gali būti būtent šis tarpžvaigždinis svečias. Jei tai pasitvirtins, šis stebėjimas bus tik trečias toks atvejis istorijoje, kai į mūsų Saulės sistemą įskrenda kūnas iš kitos žvaigždžių sistemos.
Ankstesni panašūs atradimai, tai „Oumuamua“, aptikta 2017 metais, ir kometa „2I/Borisov“, pastebėta 2019-aisiais, tai parodė, kad mūsų sistema nėra visiškai izoliuota. Dabar, stebėdami „3I/ATLAS“, mokslininkai turi dar vieną unikalią progą pažvelgti į tolimas visatos vietas per šiuos keliautojus iš tarpžvaigždinės erdvės.
Kometa, atkeliavusi iš kitų žvaigždžių pasaulių
„3I/ATLAS“ buvo atrasta šią vasarą ir iš karto patraukė mokslininkų dėmesį. Tai tik trečias žinomas objektas, atskridęs iš už mūsų Saulės sistemos ribų. Spalio pradžioje ši kometa priartėjo prie Marso vos per 30 mln. kilometrų, tai labai nedidelis atstumas astronominiais masteliais.
Šią retą progą mokslininkai išnaudojo, nukreipdami į ją kelias Marso orbitines stotis bei stebėjimo įrenginius. Manoma, kad „Perseverance“ padaryta nuotrauka, datuojama spalio 4 diena, užfiksavo šį dangaus kūną virš Marso horizonto.
Tyrėjas Simeonas Schmausas, analizuodamas 20 sujungtų kadrų iš roverio kameros „Mastcam-Z“, pastebėjo silpną šviesos ruožą žvaigždyne, kuriame buvo prognozuota kometos padėtis. Tai sustiprino įtarimus, kad marsaeigis iš tiesų nufotografavo tarpžvaigždinę kometą.
Skeptikų abejonės
Ne visi mokslininkai pritaria šiai interpretacijai. Harvardo astrofizikas Avi Loebas teigė, kad matoma šviesos juosta galėjo atsirasti dėl ilgo ekspozicijos laiko, kai kamera fiksavo kelis kadrus, o kometa tuo metu judėjo per dangų. Jo teigimu, jei tai būtų vienas kadras, objektas atrodytų ne kaip juosta, o kaip šviesi dėmė.
Vis dėlto faktas, kad „3I/ATLAS“ tuo metu buvo itin arti Marso, nekelia abejonių. Tad net jei šviesos ruožas yra techninis efektas, pats įvykis yra tarpžvaigždinės kometos praskridimas pro Raudonąją planetą, tai išlieka svarbus ir reikšmingas astronominiams tyrimams.
Neįtikėtinas greitis ir artimiausi manevrai
Ši kometa juda stulbinamu greičiu, tai daugiau nei 200 tūkst. kilometrų per valandą. Spalio 3 dieną ji buvo arčiausiai Marso, o dabar pamažu tolsta nuo jo, artėdama prie Saulės. Skaičiuojama, kad perihelyje (arčiausiame taške prie saulės) ji atsidurs šio mėnesio pabaigoje, maždaug 210 mln. kilometrų atstumu nuo Saulės.
Toliau jos kelias ves link Jupiterio. Planuojama, kad 2026 metais NASA zondas „Juno“, šiuo metu tiriantis dujinį milžiną ir jo palydovus, galės stebėti „3I/ATLAS“ iš arti. Tai suteiktų galimybę pirmą kartą detaliai išanalizuoti tarpžvaigždinės kometos sudėtį ir jos elgesį Saulės sistemos aplinkoje.
Mokslinė reikšmė ir žvilgsnis į ateitį
Tokie reiškiniai suteikia neįkainojamos informacijos apie žvaigždžių sistemų susidarymą ir materijos judėjimą tarp jų. Kiekviena tarpžvaigždinė kometa, tai tarsi „žinutė“ iš kitų pasaulių, atnešanti pavyzdžių iš laikų, kai mūsų Saulės sistema dar tik formavosi.
Jei paaiškės, kad „3I/ATLAS“ iš tiesų buvo nufotografuota nuo Marso paviršiaus, tai taps istoriniu įvykiu, tai pirmą kartą žmogaus sukurtas prietaisas, esantis kitoje planetoje, užfiksavo objektą, atkeliavusį iš už mūsų žvaigždės ribų. Tai priminimas, kokia didžiulė, paslaptinga ir vis dar neištirta yra mūsų visata, tai ir kaip nuosekliai žmonija žengia toliau jos pažinimo keliu.
