Laikas.lt
Dizaineris Giedrius Paulauskas rugsėjį į sostinę grįžo ne tik su naujomis kūrybinėmis idėjomis, bet ir su įsimintinu vaizdo siužetu. Sukurti jį dizainerį įkvėpė Kazlų Rūdos miškuose, Ėglupio kaime, kasmet su šeima leidžiamos vasaros ir atviras pokalbis su woxx kirpėju Raimondu Pasternackiu.
„Idėja sukurti vaizdo klipą ir jį skirti partizanams, dar vadinamiems miško broliais, atminti gimė visai netikėtai. Kartą vasarą iš sodybos, kurioje su šeima įsikuriame šiltuoju metu laiku, sugrįžau į Vilnių. Tvarkiau įvairius susikaupusius reikalus, užsukau ir pas savo kirpėją. Kol jis mane kirpo, dar kartą išsikalbėjome apie savo pomėgius. Su Raimondu mus sieja aistra istoriniams, ikoniniams dalykams. Tiek aš, tiek Raimondas domisi XX amžiaus pirmąja puse: aš – istorija, drabužiais, apranga, uniformomis, aksesuarais, atributika ir ginklais, Raimondas – to laikotarpio šukuosenomis, kirpimo ir šukuosenų formavimo instrumentais, turi sukaupęs didelę jų kolekciją – šukų, žirklių, skustuvų, kitų įrankių, netgi senų kirpimo kėdžių“, – vaizdo klipo atsiradimo priešistorę pasakoja Giedrius Paulauskas.
Vyrai išsiskyrė sutarę, kad, kai kitą kartą Giedriui reikės kirptis, Raimondas atvažiuos pas jį į sodybą, o kartu su savimi atsiveš ir visus savo turimus senus instrumentus. Tačiau šįkart kūrėjai sumanė kirpimo procesui suteikti naują prasmę, į jį sujungdami juos abu taip dominančius dalykus.
„Nusprendėme viską nufilmuoti ir vaizdo siužetą skirti miško broliams atminti. Miškas, kuriame su šeima leidžiame savo vasaras, kadaise buvo partizanų prieglobstis. Mūsų vaizdo klipe į jį įžengęs pagrindinis herojus tarsi dar kartą nusikelia į praeitį: sugrįžta pasislėpti, o gal bent trumpam pailsėti nuo jį supančios kasdienybės, nuo mūšių, kuriuose jis privalo nepailsdamas kovoti“, – sako G. Paulauskas.
G. Paulausko ir R. Pasternackio sumanytą idėją įgyvendino bei ypatingą ritualą miške įamžino videografas Jevgenij Tichonov („Quiet Films“).
