Planuojantiems įvaikinti vaiką siūloma numatyti pareigą atsižvelgti į kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų nuomonę dėl tokių tėvų ketinimų.
Tai siūlančias Civilinio kodekso (CK) pataisas įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius.
Jei Seimas pritartų, įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti. Taip pat būtų išklausoma kartu gyvenančių jaunesnių vaikų nuomonė dėl įvaikinimo.
Pasak V. Gailiaus, pritarus iniciatyvai, būtų suderintos įvaikinimą ir vaiko globą reguliuojančios CK nuostatos.
„Labai svarbu, kad kartu gyvenantys asmenys, įskaitant nepilnamečius vaikus, būtų pasirengę priimti vaiką į šeimą ir tam neprieštarautų“, – sako V. Gailius.
Šiuo metu CK nustatyta, kad jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Beje, norintys tapti vaiko globėju (rūpintoju), valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai turi pateikti kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinį sutikimą.
Poįstatyminiuose teisės aktuose, V. Gailiaus vertinimu, reguliavimas dėl naujo nario priėmimo į šeimą nėra nuoseklus. Visgi, kai kuriais atvejais yra renkami duomenys apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, nepilnamečius vaikus ir kartu gyvenančius suaugusius, išklausoma jų nuomonė dėl įvaikinimo. Jei individualių susitikimų metu paaiškėja, kad jie nėra pasirengę į šeimą priimti tėvų globos netekusio vaiko, išvada dėl įvaikinimo gali būti neigiama.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, įvaikinimas tai yra teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėviams. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
2025 metų įvaikinimo statistikos duomenimis, 40 Lietuvoje gyvenančių LR piliečių sutuoktinių porų ir 1 vienišas asmuo įvaikino 49 (28 mergaites ir 21 berniukus) tėvų globos netekusius vaikus.
