Virš Arizonos dykumų lapkričio pradžioje pasirodė įspūdingas dangaus reiškinys – žalsvai švytinti kometa, atkeliavusi iš tolimų galaktikos glūdų. Tai jau trečiasis žmonijos istorijoje užfiksuotas tarpžvaigždinis objektas, kurio elgesys ir sudėtis stebina net patyrusius astronomus.
Kometa 3I/ATLAS, dar neseniai praėjusi periheliu – artimiausią Saulės tašką – buvo užfiksuota 2024 m. lapkričio 5 d. astronome Qicheng Zhang iš Lowell observatorijos. Per teleskopą „Discovery“ matytas vaizdas nustebino.
Vietoje įprasto dulkių uodegos kometa pasirodė kaip švytinti žalia sfera, be aiškios struktūros, tik su nežymia šviesos asimetrija.
Šis neįprastas žalsvas švytėjimas yra dviatomio anglies molekulių poveikis. Saulės ultravioletiniai spinduliai suskaido sudėtingesnius angliavandenilius kometos atmosferoje (komoje), o susidariusios molekulės švyti žaliai.
Zhang palygino šį procesą su odos nudegimais: „UV spinduliai pažeidžia DNR ląstelėse taip pat, kaip suskaido molekules kometos atmosferoje.“
Spektroskopiniai tyrimai parodė, kad 3I/ATLAS skleidžia daug šviesos mėlynai-žaliame spektro ruože, o tai rodo aktyvias chemines reakcijas. Zhang komanda paskelbė išankstinius tyrimų duomenis, dokumentuodama reikšmingą kometos šviesumo padidėjimą artėjant prie Saulės.
Kur dingo įprastinė kometos uodega?
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kometa neturi uodegos, tai apgaulingas įspūdis. Dulkių uodega yra, tačiau ji beveik sutampa su žiūrėjimo kryptimi, todėl atrodo kaip šviesos nelygumas, o ne įspūdinga juosta.
Kometa priartėjo prie Saulės spalio 29 dieną, o didžiausias jos aktyvumas prasidėjo po to – dėl suintensyvėjusio dujų ir dulkių garavimo.
Zhang pirmasis optiškai užfiksavo kometą po periheliumo spalio 31 dieną. Tuo metu jos koma užėmė apie 40 arksekundžių, o ryškumas siekė 10,5 magnitudės. Dabar kometa pakankamai aukštai danguje, kad ją galėtų stebėti ne tik profesionalios observatorijos, bet ir patyrę mėgėjai su bent 15 cm skersmens teleskopais.
Kosminio laiko paliktos žymės
Po milijardų metų kelionės tarpžvaigždine erdve, kometos paviršius smarkiai pasikeitė. Ilgalaikis kosminės spinduliuotės poveikis suformavo storą, pakeistą išorinę sluoksnį.
Būtent ši transformuota danga dabar reaguoja į Saulės spindulius, ne kometos giluminis, autentiškas ledyninis turinys. Tai kelia iššūkių norint tiksliai nustatyti kometos kilmę, tarsi bandytum suprasti knygą, kurios viršeliai ir pirmi puslapiai jau sunaikinti.
Nepaisant neįprasto sudėties ir paviršiaus pokyčių, 3I/ATLAS išgyveno artėjimą prie Saulės be jokių skilimo ženklų. Stebėjimai rodo, kad ji išlieka stabili, su ryškia žalsva koma, kurios švytėjimą lemia dviatominis anglis.
Langas į nežinomą Visatą
Zhang ir jo kolegos dabar pasinaudoja unikalia proga – tai gyvas laboratorinis pavyzdys objekto, kuris milijardus metų egzistavo už mūsų Saulės sistemos ribų.
Kiekvienas matymas, kiekviena spektro linija padeda atskleisti, kaip lediniai kūnai kinta tarpžvaigždinėje erdvėje ir kaip spinduliuotė veikia organines medžiagas.
Net jei ši kometa neatskleis visų savo paslapčių, jos egzistavimas yra priminimas, kad Visata nuolat siunčia mums žinutes, tereikia pakelti žvilgsnį į dangų ir jas pastebėti.
