Elektriniai autobusai dažnai pristatomi kaip tylus, švarus ir ekologiškas viešojo transporto sprendimas. Vis dėlto praktika rodo, kad naujosios technologijos turi ir savų „vaikiškų ligų“. Innsbrucko mieste Austrijoje keleiviai tuo įsitikino patys – modernūs elektriniai autobusai stačiuose miesto šlaituose paprasčiausiai sustodavo, todėl juos teko skubiai pakeisti dyzeliniais.
Dažniausiai minimas elektromobilių trūkumas – žemoje temperatūroje greičiau išsikraunantys akumuliatoriai. Tačiau ne mažiau svarbi problema yra ir sudėtingų, modernių pavaros sistemų patikimumas. Šiuolaikiniai elektriniai autobusai priklauso nuo sudėtingos elektronikos ir programinės įrangos, o jų gedimai kartais sukelia rimtų sutrikimų.
Dar pernai viešojoje erdvėje buvo aprašytas atvejis Švedijoje, kai viešojo transporto įmonė buvo priversta iš eismo išimti naujus elektrinius autobusus. Juos sustabdė valdiklio gedimas: tam tikromis aplinkybėmis tapdavo neįmanoma įkrauti akumuliatorių. Dabar panaši situacija ištiko ir Austriją – Innsbrucke kasdienė kelionė 502-uoju maršrutu keleiviams virto tikru išbandymu.
Elektriniai autobusai neįveikia įkalnės
Innsbrucke įsigyti nauji elektriniai autobusai iš pradžių sulaukė pagyrų už šiuolaikiškumą ir tylų darbą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad jie neįstengia įveikti kai kurių ypač stačių maršruto atkarpų.
Kai kuriais atvejais autobusai tiesiog sustodavo įkalnėje – tarsi prarasdami galią ir nebeleidžiantys tęsti kelionės. Vairuotojams tekdavo informuoti keleivius, kad toliau važiuoti nebus įmanoma, o likusią atkarpą reikės įveikti pėsčiomis.
Žiemą, esant žemai temperatūrai ir slidžioms gatvėms, tai tapo rimtu išbandymu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiau judriems keleiviams. Situacija sukėlė daug nepasitenkinimo ir klausimų dėl naujųjų autobusų tinkamumo kalnuotam miestui.
Ne šaltis ir ne baterijos – kalta programinė įranga
Žurnalistams kreipusis į miesto transporto sistemos operatorių, buvo pateiktas paaiškinimas: problema nesusijusi nei su akumuliatorių įkrovos lygiu, nei su galios trūkumu. Elektros pavaros teoriškai pajėgios įveikti tokias įkalnes.
Gedimo priežastimi įvardyta programinė įranga, tiksliau – autobuso valdiklis. Stačiuose šlaituose jis neteisingai įvertina darbo sąlygas ir, siekdamas apsaugoti pavaros sistemą nuo perkaitimo, apriboja galią. Dėl to autobusas praktiškai netenka jėgos kopti į kalną ir sustoja.
Operatoriaus teigimu, tai tipinė naujos technikos „vaikiška liga“. Problema pasireiškia tik vienoje konkrečioje vietoje – itin stačioje Schusterbergweg atkarpoje, jungiančioje Innsbrucko centrą su Arzl rajonu. Vis dėlto net ir vieno tokio ruožo pakanka, kad viso maršruto patikimumas būtų vertinamas kaip nepakankamas.
Gamintojas jau rengia specialų atnaujinimą, kuris turėtų pakeisti valdiklio veikimo logiką ir leisti saugiai naudoti visą prieinamą galią įkalnėse. Planuojama, kad nauja programinės įrangos versija bus įdiegta maždaug per du mėnesius.
Laikinas sprendimas – senieji dyzeliniai autobusai
Kol programinės įrangos klaidos neištaisytos, reikėjo skubiai užtikrinti patikimą susisiekimą. Ironiška, tačiau būtent čia elektrinius autobusus laikinai „gelbsti“ tradicinė technika.
Kaip laikino sprendimo dalį gamintojas nusprendė perduoti operatoriui aštuonis dyzelinius autobusus. Šios senesnės technologijos transporto priemonės kol kas perima probleminio maršruto aptarnavimą ir pakeičia stringančius elektrinius autobusus.
Ši situacija vaizdžiai parodo, kad perėjimas prie nulinės emisijos transporto nėra paprastas. Net ir pažangiausios, iš pirmo žvilgsnio idealios elektrinės transporto priemonės realiomis sąlygomis susiduria su nenumatytais iššūkiais – ypač ten, kur reljefas sudėtingas, o oras atšiaurus. Todėl miestai, diegiantys elektrinius autobusus, dar kurį laiką gali būti priversti turėti dyzelinius ar kitus tradicinius sprendimus kaip atsarginį variantą.
