Lietuva viena iš unikaliausių šalių gamtine, kultūrine, ekologine prasme. Į gamtą, į bendravimą, į natūraliai sukurtą harmoniją kviečia Neries regioninis parkas.
Tai – unikali kultūros ir gamtos šventovė, teikianti išskirtines dvasinio, emocinio, fizinio pažinimo galimybes – nuo išlikimo tilto per upę nutrūktgalviams nuotykių ieškotojams iki ramaus atokvėpio miško paunksmėje pavargusiems nuo stresų. Neries regioninį parką nesunku pasiekti traukiniu Vilnius – Kaunas (Lazdėnų stotelė), taip pat galite nuvykti automobiliu, plaukti baidarėmis ar katamaranais, važiuoti dviračiu.
.jpg)
Netoli Vilniaus esantis regioninis parkas šį rudenį turi kuo pradžiuginti gamtos mylėtojus. Iš naujo atgimę Bradeliškių ir Buivydų piliakalniai jau tapo parko lankytojų traukos objektu. Gyvenimas Bradeliškių piliakalnyje virė daugiau kaip tūkstantį metų: karta keitė kartą, keitėsi papročiai ir tradicijos. Jo aikštelėje rasta stovėjusių pastatų liekanų, lipdytų puodų šukių, geležinių strėlių antgalių, peilių, molinių verpstukų, papuošalų. Sutvarkyta piliakalnių aplinka, apačioje tekantis vienintelis Lietuvoje Dūkštos kalnų upelis – visa tai gali užburti kiekvieną čia apsilankiusį. O iš parko lankytojų tikimasi atsakingo požiūrio, nes natūralus hidrografinis tinklas, kur tyras vanduo ir švarios upokšnių pakrantės, teikia žmonėms džiaugsmą, o vandens ekosistemoms galimybę išlikti nepakitusioms. Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad dėl šiukšlintojų Neries regioniniame parke daug problemų nekyla. Gal ilgalaikis nuolatinis darbas, pagarbus požiūris į lankytojus duoda savo vaisius? Pavyzdžiui, informacinėje lentoje lankytojams prie pažintinio tako parašyta: „Gerbkite save ir šį taką rengusių žmonių darbą“, o ne grasinama baudomis. Arba lankytojo atmintinėje be proziškų priminimų eiti tik taku, netriukšmauti ar prisirišti pavadėliu šunį, subtiliai prašoma „Grožėkitės neliesdami“.
.jpg)
Parke sukurtas ir pažintinių maršrutų (pėsčiųjų takų ir dviračių trasų) tinklas. Siūlomi šeši maršrutai, kurie pritaikyti aktyvų poilsį bei trumpalaikes išvykas mėgstantiems žmonėms. Populiarus pažintinis mitologinis takas Dūkštų ąžuolyne, pro senovės baltų dievybių, išdrožtų iš medžio, figūras atvedantis prie paslaptingais rašmenimis iškalto akmens. Takas pritaikytas ir neįgaliesiems. Ilgiau pakeliauti kviečia 23 kilometrų ilgio kairiojo Neries kranto turistinė trasa. Ji pritaikyta keliaujantiems automobiliu bei dviračiu. Nusprendę pasirinkti šį maršrutą keliaus paslaptingais Velniakampio kraštovaizdžio draustinio miškais. Čia sudėtingas ir įdomus geomorfologiniu požiūriu Neries slėnis ir jį supantys miškai, kur vieni kitus keičia vaizdingi kalvynai, žaliuojančios paslaptingos griovos, upelių slėnių pievos, miškai ir raguvos. Pasirinkus šį maršrutą svarbu nepražiopsoti mitologinių akmenų, kyšančių smarkioje tėkmėje, pavyzdžiui „Užkeikta veselia“. Pagal padavimą, nuotakos motina prakeikė būsimą žentą, kuris jai netiko, ir visi vestuvininkai suakmenėjo, kai kėlėsi per Nerį. Tuo tarpu ant Švento akmens sielininkų papročiu 19 a. palikdavo duonos ir druskos auką upei.
.jpg)
Moderniame lankytojų centre Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė pasidalijo mintimis. Jos nuomone, pats Dievas čia sudėstė tiek daug gamtinio ir kultūrinio paveldo vertybių į vieną vietą… Todėl negausiems parko darbuotojams tenka sunkus, nors ir labai garbingas uždavinys ne tik visa tai išsaugoti ateičiai, bet ir padėti pristatyti parko svečiams. Gerai, kai turistai iš anksto ar vietoje susitaria su parko specialistais dėl ekskursijos ir gido paslaugų, tada ramu, kad gaus ne tik išsamią, bet, svarbiausia, profesionalią ir teisingą informaciją. Džiugina, kad daugėja žmonių, kurie trokšta netradiciškai prisiliesti prie gamtos ir protėvių kultūros paveldo parke. Pavyzdžiui, užsakoma speciali ekskursija gimtadienio proga. Ar mokinukai organizuotai išsirengia į naktinį žygį stačiaisiais srauniosios Dūkštos krantais. O jaunieji baltų tradicijų tęsėjai mini Vėlines Karmazinų pilkapyne, su archaiškomis giesmėmis ir bendru vaišių staleliu su protėvių vėlėmis… Apie būdus patraukti, sudominti besilankantį parke svečią kalba pasitelkdama Dūkštų ąžuolyno pažintinio tako pavyzdį: „Tegu žmogus iš pradžių nors truputį, švelniai prisiliečia prie gamtos. Paėjėjus mediniu taku, apžiūrėjus mitologines skulptūras, išskobtas iš medžio, gal kils noras ir giliau įžengti į tikrą mišką.
