Keliauk kitaip – Ventos regioninis parkas (Foto)

[-[0]-]
Linas Senkus

„Venta, Venta, Venta, tu žemaičiams šventa…“ šios žinomos dainos žodžiai nusako pagarbų liaudies požiūrį į šią upę, kurios vardu ir pavadintas regioninis parkas. Parko gamta pasižymi įvairove – čia auga beveik 700 augalų rūšių, užregistruota 140 rūšių paukščių, veisiasi 27 rūšių žinduoliai, 7 rūšių varliagyviai, 3 roplių rūšys ir net 184 vabalų rūšys.

Ventos regioninio parko vyriausioji specialistė Irena Čekienė papasakojo, kad Ventos slėniai yra Natura 2000 teritorija, įtraukta į europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą visos Europos mastu retoms ar nykstančioms gyvūnų bei augalų rūšims ir gamtinėms buveinėms apsaugoti. Ši teritorija prasideda nuo Rekčių piliakalnio Šiaulių rajone ir tęsiasi iki pat Lietuvos sienos su Latvija. Dėl visų čia esančių ypatybių įkurtas Purvių gamtinis rezervatas (kuriame leidžiama lankytis tik suderinus su direkcija, mokslo, tiriamaisiais, mokomosiais ar pažintiniais takais), bei tokie draustiniai – Ventos, Uogio kraštovaizdžio draustiniai, Virvytės, Dabikinės bei Avižlio hidrografiniai draustiniai, Purvėnų geomorfologinis draustinis bei Užpelkių botaninis-zoologinis draustinis.

Šiame parke labai smagu keliauti baidarėmis ir tam paskirti vieną ar net dvi dienas, bei beplaukiant aplankyti ir kaimynus latvius, nes Ventos žiotys Ventspilyje. Regioninio parko teritorija Venta čiurlena apie 20 kilometrų, tad plaukimui galima pasirinkti tik šią atkarpą. Patogu maršrutą pradėti prieš Papilę, nuo Papartynės malūno, kur yra graži poilsiavietė. Prie medinio malūno, statyto XX a. pradžioje, užtvankos vanduo suka hidroelektrinės turbiną. Greta poilsiavietės, toliau nuo upės, atsiveria geologinė atodanga, kurioje galime rasti net 150 milijonų metų senumo fosilijų. Priplaukus Papilę, verta išlipti ir apeiti pėsčiomis čia esančius gamtos, istorijos ir kultūros objektus. Toliau plaukiant verta išlipti ir aplankyti Viekšnius. Čia labai įdomi nuo 1860 m. išlikusi vaistinė. Joje galite pamatyti išsaugotus to meto baldus, įrankius, indus, kuriuose buvo gaminami vaistai. Dabar čia nenusipirksi vaistų, bet galima pamatyti, kaip gyveno ir dirbo kelios vaistininkų kartos. Provizoriaus darbo kabinete be kitų knygų galima atsiversti „Nuodams užrašyti knygą“. Iš 1893 metais datuojamų įrašų galima matyti, kad, pavyzdžiui, morfijaus buvo išduodama po tris gramus.

Parke galima pamatyti 35 tūkstančių metų senumo žemės vaizdą, kur kažkada tuomet ganėsi mamutai, gauruotieji raganosiai ir šiaurės elniai, jį atskleidžia Purvių atodanga. Čia neseniai įrengta apžvalgos aikštelė, nes iki jos šį vaizdą geriausiai buvo galima apžiūrėti tik plaukiant Ventos upe. Čia lankantis galima išmėginti netradicinę veiklą – tai fosilijų ieškojimas upelių skardžiuose. Rašytojas Dionizas Poška, atvykęs į Papilę 1863 m., per tris dienas surinko 60 įdomių suakmenėjusių eksponatų. Laiške jis rašė: „Ant jo žemės Papilėje yra didelių ir tokių kaip kirminų ir varlių akmenų visokių.“ Papilės atodanga – itin retas gamtos objektas, vienintelis visoje Europoje, todėl saugoma. Tačiau laimę atrasti fosiliją galima bandyti ir kokio upelio griovoje ar karjere. Šiame krašte į paviršių išeina juros periodo sanklodos, kurios atskleidžia mūsų Žemės istoriją. Tik nepamirškite, kad išsiruošę ieškoti fosilijų, negalima kasti, ardyti valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Būtina saugoti ir gyvosios gamtos buveines, pavyzdžiui, atodangose esančius gyvūnų urvus. Naudojamuose karjeruose galima lankytis tik su juos eksploatuojančių įmonių leidimu.

Vietiniai žmonės, tikrai myli savo kraštą ir tą įrodo darbais. Pavyzdžiui, Akmenės verslininkai ne kartą organizavo bendras talkas regioniniame parke. Per potvynius Ventos vandenys atplukdo daug medžių šakų ir ištisinių kamienų, visokių lentgalių ir rąstigalių. Dalis jų užkliūna ir, vandeniui nusekus, lieka paupio pievose. Todėl pakrančių poilsiavietėse pavasarį talkininkai surenka ir lauže sudegina visa, ką paliko potvynis. Su savo technika talkininkai apvalė ir užžėlusį krūmais Papilės II piliakalnį. Tokiose talkose padirbėję vyrai, išsakę pasipiktinimus kai kurių savo žemiečių abejingumu gamtai ir nekultūringumu: kam malonu žiaukčiojant rinkti pampersus ir kitokias atliekas nuo jų gražiosios upės – Ventos skardžių? Parko darbuotojai dėkingi ir Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO Akmenės skyriaus darbuotojams, kurie kasmet suremontuodavo lankytojų taką ir laiptus prie Jurakalnio. Talkininkai naudodavo savo įrankius ir medieną. Po tokių talkų surengiama ekskursija ar iškyla gamtoje, ant laužo kepamos dešrelės.