Nors pagal užimamos teritorijos plotą Žagarės regioninis parkas yra viena mažiausių saugomų teritorijų Lietuvoje, tačiau pagal čia augančių augalų, gyvenančių gyvūnų ir paukščių įvairovę tikrai ne mažiausiai turintis. Žagarės miškuose gyvena lūšys, prie Mūšos tyrelio pelkės klaidžioja vilkai ir baltieji kiškiai.
Yra briedžių, stirnų, miškinių kiaunių, lapių. Švėtės upėje daug užtvankų pasistatę upiniai bebrai, gyvena ūdros. Užfiksuotos penkios retos saugomos šikšnosparnių rūšys. Taip pat pelkėje dažnai sutinkama vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje – paprastoji angis.
Žagarės regioninio parko rekreacijos vadybininkė Modesta Bielskienė pasakojo, kad nemaža dalis turistų atvyksta iš Latvijos. Nuo seniausių laikų čia gyveno nemažai latvių ūkininkų ir amatininkų. Jų bendruomenė puoselėjo gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas, turėjo savą bažnyčią. Regioninio parko darbuotojai stengiasi, kad išliktų ilgametės abiejų tautų sąsajos. Svečiams stengiamasi atskleisti visą parko grožį, siūloma dešimt maršrutų, kuriais galima keliauti pėsčiomis ar dviračiais: Žagarės dvaro sodybos pažintinis dendrologinis takas, Žagarės ozo pažintinis takas, Žydų kultūros paveldo kelias, Žagarės dvaro sodybos kelias, Archeologijos objektų kelias ir kt.
Žagarės dvaro sodyba laikoma viena didžiausių išlikusių dvarų sodybų Lietuvoje. Iki šių dienų išliko net 21 pastatas: vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai, žirgyno kompleksas, malūnas, dvaro tarnautojų – arklininko, aludario, sargų ir kiti angliškų kotedžų stiliaus namai bei nuostabi puošmena – daugiau nei 60 ha parkas. Prie didelio tvenkinio stovi iš raudonų plytų sumūrytas žirgynas. Jis laikomas sau lygių Lietuvoje neturinčiu dėl senovinio dailiomis medinėmis konstrukcijomis dengto maniežo. Dvarininkai Naryškinai ypač garsėjo pomėgiu žirgams, manieže buvo įrengta ložė, iš kurios stebėdavo žirgų pratybas. Dabar žirgyno tradicijos tęsiamos naujų šeimininkų. Jodinėti galima gražaus parko apsuptame hipodrome, taip pat raitiems apžiūrėti ir Žagarės apylinkes.
Įspūdį paliko ne tik 3 m aukščio dolomitinė atodanga, kuri yra apie 50 m ilgio, bet ir Žagarės ozas. Tai – ilgas, siauras, pylimo pavidalo, dažnai vingiuotas kalvagūbris, sudarytas iš smėlio ir žvirgždo, sunešto tekančių tirpsmo vandenų į ledyno plyšius. Jis pats ilgiausias (ilgis apie 8 km) iš visų Lietuvoje esančių ozų, be to skiriasi tuo, kad čia visur aplinkui plyti lygumos. Įspūdingiausia ozo dalis – Žvelgaičio piliakalnis. Jis, pasak M. Bielskienės, tampa pagrindine pramoga žiemą – slidėmis ar rogėmis čiuožti nuo piliakalnio, taip pat čiuožinėti pačiūžomis ant Žvelgaičio ežero ledo.
Žagarės miestelis – viena svarbiausių regioninio parko vertybių. Nuo seno Žagarė garsėja savo vyšniomis, tvirtai prigijusiomis šiame krašte ir jį plačiai išgarsinusiomis. XX a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gaminęs likerį. XVIII a. Žagarėje galiojo įstatymas, įpareigojęs kiekvienos sodybos šeimininkus pasisodinti po vyšnios medį. Dabar kasmet vyksta Žagarės vyšnių festivalis. Jo misija ir yra propaguoti Žagarės vyšnias, skatinti kraštiečius ir tautiečius neprarasti istorinės bei kultūrinės atminties, plėtoti Šiaurės Lietuvos, buvusios žiemgalių teritorijos, kultūrą.
Pasak M. Bielskienės, norinčių aplankyti Žagarės regioninį parką žmonių gausėja, stengiamasi kuo geriau priimti turistus. Jau keleri metai parko rekreacinėje zonoje gerinama infrastruktūra. Patirtis rodo, jog pastačius, nutiesus laiptus, lieptus, surentus apžvalgos bokštus ir kitus patogius dalykus, labai sumažėjo chaotiško žmonių lankymosi saugomoje teritorijoje. Gal matant, kokia kryptimi patogiausia eiti, kur smagiausia atsisėdus pailsėti, regint sutvarkytą aplinką, ir nekyla noras bjauriai elgtis. Kaip besakytum, geras pavyzdys – geriausias auklėtojas. Kad lankytojus bando auklėti geru pavyzdžiu, pabrėžė parko rekreacijos vadybininkė. Dabar lankytojų patogumui rekreacinė zona vėl naujai tvarkoma. Joje esančiame pušyne šalinamos atžalos ir menkavertė augmenija. Prie deramos lankytojų elgsenos formavimo prisideda ir parko direkcijos organizuojamos ekskursijos bei aplinkosauginio pobūdžio renginiai – aplinkos tvarkymo talkos, inkilų kėlimo akcijos, pagalba miško žvėreliams žiemą, gamtos pažinimo pamokos. Visa tai – krašto gamtos ir jo žmonių labui.
Žagarė, įsikūrusi tolimame Lietuvos pakraštėlyje, tačiau atvažiuoti į ją verta visais metų laikais: kai žydi vyšnios, kai galima pasimėgauti rudeniškais vaizdais nuo ozo, kai galima čiuožinėti nuo piliakalnio…
O Jūs jau buvote Žagarės regioniniame parke, o gal kuriame nors kitame ir užfiksavote unikalius įspūdžius? Kviečiame dalyvauti Geriausio kūrinio – GERIAUSIOS NUOTRAUKOS KONKURSE apie Lietuvos saugomas teritorijas, draugišką aplinkai elgseną, ekologiją, meilę ir pagarbą gamtai. Tiesiog jeigu fotografuojate – siųskite savo nuotraukas. Daugiau informacijos apie šį ir kitus konkursus rasite čia.
