Išsiruošus pėsčiomis ar dviračiais į Dieveniškių istorinį regioninį parką reikia turėti asmens tapatybės dokumentą. Lietuvos pasieniečiai turi Širvių kontrolės postą, itin akylai prižiūrimame vos 2,5 kilometro ruože, kuriuo Dieveniškių kraštas, lyg į Baltarusiją įsiterpęs pusiasalis, jungiasi su pagrindine mūsų šalies teritorija.
Šis kraštas – savito kraštovaizdžio, kalvotas, be ežerų, turtingas gamtos ir kultūros paveldo vertybių. Parko teritorija priklauso priešpaskutinio apledėjimo suklostytai Ašmenos aukštumai. Parko plotas – apie 8600 hektarų, miškai užima kiek daugiau nei pusę jo. Čia tūkstantmečiai pilkapynai, mitologiniai ir su iškaltais simboliais akmenys, galingi seni ąžuolai. Archajiški gatviniai kaimai su mielais gėlių darželiais po langais, traukiami arklių vežimai. Tačiau didžiausia vertybė, pasak Dieveniškių istorinio regioninio parko direktoriaus Roberto Jomanto, yra paprasti, nuoširdūs šio krašto žmonės.
.jpg)
Parko upės mažos, nėra vandeningos. Šiaurine ir rytine jo dalimi teka vienintelė didesnė, srauni, vingiuota upė. Tai Gauja su savo intakais Verseka, Berželiu, Drukupe…
Gaujos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje prie Kalvių kaimo įrengtas Gaujos mokomasis takas, kurio tikslas – pristatyti visuomenei ypač vertingą Gaujos upės slėnį. Juo eidami sužinome, kad nederlingus, rūgščius ir gana drėgnus plotelius pamėgo į susivėlusį kailį panašūs briedgaurynai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Gauja įtraukta į sudarytą lašišinių upių sąrašą, kuriose margųjų upėtakių neršto metu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. mėgėjų žvejyba uždrausta.
Parke užregistruoti 93 rūšių paukščiai. Aptikta net 13 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių rūšių. Stakų kraštovaizdžio draustinyje rasta beveik 500 augalų rūšių. Gaujos slėnyje identifikuota beveik 600 vabzdžių rūšių.
.jpg)
Iš senųjų laikų išlikęs įspūdingas Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Stakų ąžuolas – taip pat valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Pagal apytikrius paskaičiavimus šiam galiūnui taip pat apie 1000 metų. Todėl Dieveniškių regioniniame parke savavališkai kirsti, naikinti, žaloti medžius ar krūmus yra draudžiama.
Ąžuolų ratu apaugęs ir vienintelis parke Bėčionių piliakalnis, kylantis Gaujos krante. Čia rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi. Tai seniausias žinomas archeologijos paminklas Dieveniškių apylinkėse
Dar viena reikšminga krašto paveldo dalis – gatviniai kaimai. Čia nėra vienkiemių. Dieveniškių regiono paminkliniai kaimai įsikūrė Valakų reformos metu, kai kaimų žemės buvo skirstomos taisyklingos formos masyvais, padalytais į tris sėjomainos laukus, o šie – į rėžius („šniūrus”).
Einant gatvele pro senovines patamsėjusias, bet tokias jaukias trobas iš karto į akis krito vienas namas, išsiskiriantis iš viso kaimo. Išsiskyrė jis naujomis, plastikinėmis dailylentėmis apkaltomis sienomis, ryškiu stogu. Sako, vos ne per savaitgalį taip jį „renovavo“. Kadangi toks remontas sudarkė ne tik šį namą, bet ir viso senojo kaimo vaizdą, parko direkcija kreipėsi į gyventoją, įtikinėjo, o paskui teko per teismą reikalauti gražinti autentišką išvaizdą. Teismas ir priėmė tokią nutartį, tačiau kol kas ji nevykdoma. Pasak Dieveniškų istorinio regioninio parko direktoriaus R. Jomanto, tokiais atvejais žmonės aiškina, kad remontuoti buvo būtina, o medžiagas pasirinko pigesnes, nes ir taip pinigų neturi. Tačiau tokiu būdu ne tik sudarkomas pastatas, bet jam net pakenkiama, vietoj atnaujinimo. Medinis namas, taip apkaltas plastiku, drėksta ir šunta, nesivėdina jo sienos. Lyg žmogus prakaituotų su pigiais sintetiniais drabužiais karštą, saulėtą dieną. Turėtų būti įstatymais numatyta galimybė tokiais atvejais kompensuoti savininkui skirtumą tarp pigiausių ir tinkamų remontuoti namus saugomose teritorijose medžiagų kainos. Deja, ne pirmi metai vyksta išvažiuojamieji posėdžiai šia tema, kuriamos aukšto lygio darbo grupės, diskutuojama, o žmogus, turintis nuosavybę saugomuose etnografiniuose kaimuose, pagal savo supratimą daro „euroremontus“. O juk draudžiama regioniniuose parkuose naikinti ar žaloti gamtos ir kultūros paveldo vertybes.
Išvaikščiojus senuosius gatvinius kaimus ir pabendravus su nuoširdžiais jų žmonėmis, reikia pasukti į patį pasienį, kur ant kalvos iškyla Norviliškių pilis. Ją XVII a. seno dvaro vietoje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos gražuolę grafaitę Daratą Zienovičiūtę.
Parko lankytojų centre veikia turtinga ekspozicija apie Dieveniškių krašto praeitį. Čia galima pamatyti unikalių daiktų, pavyzdžiui medines rankines girnas, kuriomis apdirbdavo grikius. Ypač gausi audėjų darbų kolekcija, supažindinanti su įvairiausiais raštais, audimo įrankiais.
L. Senkus, Nuotr. K. Stalnionytės
Keliaukkitaip.lt
Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
