Kelionė su keturkoju draugu yra ne tik smagi pramoga, bet ir atsakomybė. Jei galvoje kirba mintis apie išvyką, kur šuo važiuoja kartu automobiliu, pirmiausia teks pasirūpinti ne tik daiktais, bet ir saugumu. Deja, net ir mylintys šeimininkai kartais neįvertina, kaip rimtai reikia ruoštis tokiai kelionei.
Net nedidelė avarija ar staigesnis stabdymas gali tapti pavojingas, jei gyvūnas keliauja palaidas. Daug kas vis dar mano, kad užtenka šunį paguldyti ant galinės sėdynės, o gal net leisti jam iškišti galvą pro langą – esą tai jam malonu.
Tačiau toks laisvas elgesys gali tapti lemtingas, jei kas nors netikėtai nutinka. O kur dar galimybė, kad šuo iššoks, pasimes ar net sukels eismo įvykį. Todėl verta stabtelėti ir pasvarstyti, ką būtina žinoti, kad kelionė būtų ne tik maloni, bet ir saugi visiems?
Šuo automobilyje – tai ne žaidimas. Tai atsakomybė, kurią galima suvaldyti tinkamai pasiruošus. Štai keli esminiai principai, kurie padės tai padaryti.
Kodėl negalima šuns tiesiog paleisti
Vienas dažniausių mitų, kad šuo automobilyje elgsis ramiai, jei tik jam bus patogu. Deja, net ir pats geriausiai išauklėtas augintinis stresinėje situacijoje gali elgtis nenuspėjamai. Netikėtas triukšmas, garsas ar staigus stabdymas ir šuo puola į priekį, kur gali rimtai susižaloti arba sužeisti keleivius.
Pagal Kelių eismo taisykles Lietuvoje, gyvūnai automobilyje turi būti vežami taip, kad netrukdytų vairuotojui ir neužimtų vietos, skirtos žmonėms, jei ten neturi saugos priemonių. Tai reiškia – ne ant priekinių sėdynių, ne ant kelių, ne ant rankų. Tokia laisvė gali baigtis nelaime.
Svarbiausia yra kontroliuoti gyvūno judėjimą automobilyje. Jei šuo keliauja nepritvirtintas, jis tampa pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams. Net važiuojant lėtai, staigesnis posūkis gali išmušti jį iš pusiausvyros ir sukelti sumaištį. Todėl būtina turėti specialią įrangą, skirtą augintinių saugumui.
Kuris kelionės būdas – saugiausias?
Populiariausias variantas yra transportavimo narvas. Tai saugiausias būdas gabenti vidutinio ar mažo dydžio šunis. Narvas turi būti tinkamo dydžio, kad gyvūnas jame turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Jį reikėtų statyti bagažinėje arba pritvirtinti ant galinės sėdynės.
Dideliems šunims dažnai naudojami specialūs saugos diržai, kurie tvirtinami prie gyvūno petnešų ir automobilio saugos diržų sistemos. Jie padeda riboti judėjimą, bet leidžia šuniui atsisėsti ar atsigulti. Svarbu naudoti ne antkaklį, o būtent petnešas – kitaip, staigesnio stabdymo metu šuo gali būti pasmaugtas.
Dar viena alternatyva – užtvaros tarp bagažinės ir salono, kurios skirtos didesnių automobilių savininkams. Tačiau toks sprendimas saugus tik tada, kai šuo vis tiek yra tam tikra forma apribotas – pavyzdžiui, guli narve. Paprasta užtvara be papildomo tvirtinimo šuns neapsaugos nelaimės atveju.
Ką dar svarbu pasiruošti?
Prieš išvyką verta šunį išvesti pasivaikščioti, kad atsipalaiduotų, nusiramintų, o gal ir padarytų reikalus. Kelionės metu pravartu turėti vandens ir dubenėlį, ypač karštesnėmis dienomis. Ilgesnėse kelionėse reikia daryti reguliarias pertraukas, kad augintinis galėtų išsitiesti, atsigerti ir išbėgioti.
Jeigu šuo linkęs patirti stresą važiuodamas automobiliu – verta pasikonsultuoti su veterinaru. Yra natūralių papildų ar raminamųjų priemonių, kurios gali padėti. Taip pat galima naudoti feromoninius purškalus ar jaukius pledus, kurie primena namus.
Ne mažiau svarbu – dokumentai. Jei keliaujate ne Lietuvoje, gyvūnas turi turėti mikroschemą, skiepų pasą ir kartais specialų sertifikatą. Tokios taisyklės galioja ne tik skrydžiams, bet ir kelionėms automobiliu užsienyje.
Ką daryti, kad kelionė taptų maloni abiem?
Svarbu nuo mažens pratinti šunį prie važiavimo. Pradėti galima nuo trumpų išvykų, pavyzdžiui, iki parko ar parduotuvės. Taip gyvūnas išmoksta, kad automobilis nereiškia tik kelionių pas veterinarą. Kuo dažniau keliausite pozityviomis aplinkybėmis, tuo ramiau šuo jausis automobilyje.
Kelionė neturi būti stresas nei gyvūnui, nei šeimininkui. Tinkamai pasiruošus, tai gali būti puiki patirtis. Svarbiausia yra neužmiršti, kad saugumas yra bendras visų atsakomybės reikalas. Ir augintinis, ir žmonės turi grįžti iš kelionės sveiki.
Jeigu šuo automobilyje yra ramus, laikomas saugiai, turi pakankamai erdvės – tuomet kelionė tampa džiaugsminga ne tik žmogui, bet ir jam. O ir pačios kelionės įgauna visai kitą skonį, kai kartu važiuoja ištikimiausias draugas.
