Dabar žmonės keliauja beveik visus metus. Tačiau kelionės – tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti, užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis.
Todėl, planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo sveikata kelionės metu dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios apkartina atostogų metu patirtus įspūdžius ir gali sukelti negalavimus ilgam laikui ar net sunkių pasekmių visam gyvenimui. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina, likus keturioms – šešioms savaitėms iki kelionės, rekomenduoja konsultuotis su kelionių medicinos specialistais apie skiepus ir kitas profilaktikos priemones.
Praėjusiais metais pasaulyje buvo užregistruotas vienas įvežtinis Lassa karštligės atvejis Jungtinėje Karalystėje, du laukinio poliomielito viruso atvejai Mauritanijoje, Krymo Kongo hemoraginės karštligės atvejis Graikijoje, penki maro atvejai Libijoje, padaugėjo įvežtinės maliarijos atvejų Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachijoje, Rusijoje.
Todėl vyr. specialistė Nadežda Abolichina, siekdama apsaugoti gyventojus nuo kelionėse galinčių pasitaikyti ligų, rekomenduoja pasiskiepyti. Laikotarpis, kuris po skiepijimo būtinas susiformuoti imunitetui, yra gana įvairus. Jo trukmė priklauso nuo kokios ligos skiepijama, kiek kartų reikia skiepytis, ar žmogus nuo šios ligos buvo skiepytas anksčiau. Kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama rekomenduojant, nuo kokių ligų žmogui skiepytis, yra šie: šalis, į kurią keliaujama, kelionės trukmė, keliautojo amžius, sveikatos būklė, anksčiau atlikti skiepai.
Skiepai – viena efektyviausių apsaugos priemonių nuo kai kurių pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų. Net trumpos kelionės metu galima užsikrėsti sunkia infekcine liga: geltonuoju drugiu, hepatitu A ir B, vidurių šiltine, poliomielitu. Vyr. specialistė rekomenduoja skiepytis nuo gripo, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, poliomielito. Beje, nuo meningokokinės infekcijos privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą). ,,Prisimintina, kad per maistą ir aplinką plinta šios infekcinės ligos: cholera, vidurių šiltinė, salmoneliozės, šigeliozės, hepatitas A, keliautojų diarėjos ir kitos. Pagrindinės priežastys, lemiančios ligų plitimą yra maisto tvarkymo technologijų, maisto higienos reikalavimų pažeidimai viešojo maitinimo įmonėse, asmens higienos nepaisymas, produktų, pirktų iš nelegalių prekeivių turguose, vartojimas“, akcentuoja Nadežda Abolichina.
Norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką, labai svarbu: maistui vartoti virintą ar pirktą fasuotą geriamąjį vandenį, negerti vandens iš čiaupo: kruopščiai plauti vaisius, daržoves, kurie vartojami žali. Nesižavėti vietiniais vaisiais, daržovėmis arba patiekalais, kurie parduodami tiesiog gatvėje. Prieš valgant plauti rankas su muilu, rinktis tik termiškai apdorotą maistą.
Taip pat rekomenduojama saugotis uodų ir erkių įkandimų. Vabzdžiai platina maliariją, erkinį encefalitą ir kitas ligas. Vaistinėse patartina įsigyti specialių juos atbaidančių aerozolių ar tepalų. Tėvams, vykstantiems į kelionę su vaikais, patariama pirmiausia pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistais ar bendrosios praktikos gydytojais. Į paplūdimį su vaikais reikia eiti iki 11 valandos ir po 16 valandos, nes vidurdienį saulė yra pavojingiausia, o stiprių nudegimų padariniai – skaudūs. Prieš einant į paplūdimį tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtina patepti kūną apsauginiu kremu (su didesniu UV spindulių filtru), užsidėti kepuraitę ar skrybėlę bei akinius nuo saulės.
,,Atmintina, kad susirgti galima ir grįžus iš kelionės po endemines teritorijas. Jei per 21 dieną po kelionės pajuntami užkrečiamosios ligos požymiai: karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, gelta, bėrimas, kraujosruvos ir kt. simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę“, pataria Nadežda Abolichina.
