Lietuvos kelių būklę labiausiai blogina ne tik didėjantis sunkiasvorio transporto srautas, bet ir leistinų apkrovų viršijimas bei dėl ilgalaikio finansavimo trūkumo nuolat atidedami kelių remonto darbai.
Nors pagal normatyvus asfalto dangos viršutinis sluoksnis turėtų būti keičiamas kas 20 metų, Lietuvoje dėl nepakankamo finansavimo šis laikotarpis dažnai pailgėja iki 40 ar net 50 metų. „Via Lietuva“ pažymi, kad dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau, praranda tvirtumą, o jų remontas tampa vis brangesnis. Viena iš priemonių, galinčių padėti suvaldyti situaciją, laikomas judančių sunkiųjų transporto priemonių svėrimas kelyje.
Akcija „Stop kelių gadinimui“ ir didesnė kontrolė
Susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė apie akcijos „STOP kelių gadinimui“ pradžią. Jos tikslas – sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams. Siekiant spręsti viršsvorio problemą, numatoma reikšmingai plėsti transporto svėrimo vietų tinklą, didinti patikrinimų apimtis, o Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) skirti 10 kartų didesnį finansavimą kontrolės funkcijai vykdyti.
Ministras pabrėžia, kad kelių būklė priklauso ne vien nuo investicijų, bet ir nuo to, kaip infrastruktūra naudojamasi. Jo teigimu, iki šiol dažniau buvo šalinamos pasekmės, o ne sprendžiamos priežastys, todėl inicijuojama programa „Stop kelių gadinimui“, kuri turėtų užtikrinti efektyvesnę sunkiojo transporto kontrolę keliuose.
Planuojama kasmet įrengti po šešias dinamines svarstykles, o iki 2028 metų jų skaičių padidinti iki 18. Taip pat ketinama didinti patikrinimų mastą ir dažnį, užtikrinti kontrolierių darbą visą parą bei įsigyti naujų patikros automobilių. LTSA žadama skirti 10 kartų didesnį finansavimą, kad kontrolė veiktų efektyviau, o keliai būtų geriau apsaugoti.
Projektinis kelių ilgaamžiškumas ir reali apkrova
Kiekvienas kelias projektuojamas numatant tam tikrą apkrovų kiekį ir eksploatacijos laikotarpį. Projektinis laikotarpis valstybinės reikšmės automobilių keliams yra ne trumpesnis kaip 20 metų, o greitkeliams ir automagistralėms – 30 metų. Vis dėlto praktikoje keliai dažnai patiria gerokai didesnį krūvį, nei buvo numatyta projektuojant. Nors teisės aktai aiškiai nustato, kokio svorio krovininiai automobiliai gali važiuoti Lietuvos keliais, šių reikalavimų laikomasi ne visuomet.
Lietuvoje keliais gali važiuoti standartinės krovininės transporto priemonės, kurių masė su kroviniu siekia iki 40 tonų. Varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 tonos, o kitų ašių apkrova – 10 tonų.
Viršsvorio žala: kelių dangos ardymas ir eismo saugumas
„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas pabrėžia, kad transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį arba turinčios netolygiai paskirstytą apkrovą, keliams daro itin didelę žalą.
Pasak jo, tokie pažeidėjai ypač sparčiai ardo krašto ir rajoninius kelius, kurie dažnai nėra pritaikyti intensyviam sunkiojo transporto eismui. Asfalto dangoje atsiranda provėžos ir bangos, ypač vasarą, kai danga įkaista iki maždaug 60 laipsnių. Taip pat formuojasi išdaužos ir duobės, atsiranda įtrūkimai, pradeda byrėti dangos kraštai. Tai ne tik blogina infrastruktūros būklę, bet ir kelia rimtą grėsmę eismo saugumui.
Kelių specialistų skaičiavimai rodo, kad net nedidelis krovininio transporto viršsvoris gali padaryti neproporcingai didelę žalą. Vos keliomis tonomis viršyta ašies apkrova kelio dangą gali pažeisti kelis kartus labiau, nei leidžia normos. Kitaip tariant, viena per sunkiai pakrauta transporto priemonė gali padaryti tiek žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių.
Mokesčiai ir „e-tolling“: mokesčiai už realią žalą
„VILNIUS TECH“ Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Kelių katedros profesorius dr. Donatas Čygas atkreipia dėmesį, kad dabartiniai kelių mokesčiai jau artėja prie tokių, kurie geriau atitiktų realią keliams daromą žalą. Vis dėlto, jo teigimu, itin svarbu, kad Lietuva kuo greičiau pereitų prie elektroninės kelių rinkliavos („e-tolling“), kai mokama už nuvažiuotą atstumą, o ne už laiką, praleistą kelyje, kaip dabar naudojant elektronines vinjetes.
Profesorius pabrėžia, kad krovininio transporto bendrosios masės ir ašių apkrovos kontrolė yra būtina: ji padeda užtikrinti eismo saugumą, saugo kelių infrastruktūrą, skatina sąžiningą vežėjų konkurenciją ir prisideda prie aplinkos apsaugos.
Augančios kelių priežiūros ir remonto išlaidos galiausiai paliečia visus – valstybę, verslą ir gyventojus. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leistų ne tik šalinti pasekmes, bet ir užkirsti kelią žalai atsirasti.
Statinis ir judantis svėrimas: pasaulio ir Lietuvos praktika
Pasaulinėje praktikoje transporto priemonių perkrovoms nustatyti taikomos trys pagrindinės technologijos: statinis svėrimas, judančių transporto priemonių svėrimas ir mišrus modelis. Lietuvoje iki šiol pažeidėjų kontrolei ir baudimui taikomas tik statinis svėrimas. Jį naudoja Lietuvos transporto saugos administracija, tačiau dėl ribotų išteklių 2017–2024 metais vidutiniškai buvo pasveriama apie 3 transporto priemones per darbo dieną.
Vienas iš sprendimų mažinti daromą žalą – judančių transporto priemonių svėrimas. Kai kurių Europos Sąjungos šalių ir JAV patirtis rodo, kad ši technologija gali būti sėkmingai naudojama tiek nustatant krovininių transporto priemonių ašių ar bendrąją masę, tiek taikant sankcijas pažeidėjams.
Lietuvoje ši technologija iki šiol buvo taikoma tik epizodiškai: įrengti vos trys judančių transporto priemonių svėrimo postai, skirti statistiniams duomenims rinkti, o ne nuolatinei kontrolei.
Judančių transporto priemonių svėrimo postai Lietuvoje
Lietuvoje judančių transporto priemonių svėrimas vykdomas specialiuose daugiafunkciuose pažeidimų kontrolės postuose, įrengtuose valstybinės reikšmės keliuose: A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (80,8 km), A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (92,8 km) ir A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (26,4 km).
2019–2024 metų laikotarpiu šiuose postuose surinktų duomenų analizė parodė, kad buvo pasverta daugiau kaip 92 mln. transporto priemonių, iš kurių 21,7 proc. sudarė krovininės transporto priemonės.
Taip pat nustatyta, kad 2024 metais apie 25 proc. krovininių transporto priemonių viršijo leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas. Kai kuriais atvejais maksimalus leistinas svoris buvo viršijamas net du kartus.
Atsakingos institucijos ragina vežėjus laikytis nustatytų svorio reikalavimų ir atsakingai naudotis kelių infrastruktūra. „Via Lietuva“ pabrėžia, kad būtina investuoti ne tik į naujų kelių tiesimą, bet ir į savalaikį esamų kelių atnaujinimą bei pažangias kontrolės priemones. Tik taip galima sustabdyti kelių būklės prastėjimą ir užtikrinti saugią bei patikimą susisiekimo sistemą visiems eismo dalyviams.
