Neseniai sode ar sklype nupjovėte medį? Po tokio darbo dažnai lieka kelmas, kuris ne tik gadina veją, bet ir trukdo ją pjauti. Vis dėlto panikuoti neverta: kelmą galima pašalinti ir be kasimo bei sunkiosios technikos. Žemiau – keli patikrinti būdai.
Kelmą iš sodo ar sklypo galima pašalinti greitai, jei pasirenkami tinkami įrankiai. Vienas efektyviausių sprendimų – frezavimas. Tai metodas, kai naudojama speciali freza, kuri besisukančia pjovimo galvute kelmą greitai susmulkina į drožles. Privalumas tas, kad įrenginys paprastai nėra labai didelis, todėl kelmą dažnai įmanoma pašalinti net ir ankštose vietose, pavyzdžiui, miesto sklype.
Frezavimas laikomas tiksliu metodu: juo galima pašalinti šaknis maždaug iki 40 cm gylio. Pats darbas dažniausiai trunka keliolika minučių, be to, dirvožemis nėra smarkiai nuniokojamas. Tačiau tai mokama paslauga – kaina, priklausomai nuo kelmo dydžio ir medžio rūšies, gali siekti kelis šimtus eurų.
Kitas mechaninis būdas – ekskavatorius. Jis gali pašalinti ne tik kelmą, bet ir išsikerojusią šaknų sistemą. Tai ypač patogu, kai sklype yra daug didelių kelmų arba kai norima visiškai išvalyti žemę. Vis dėlto toks sprendimas turi trūkumų: paslauga brangi, ne visur įmanoma privažiuoti dėl technikos gabaritų, o pats darbas gali gerokai suniokoti veją ir dirvą.
Jei nenorite permokėti už techniką, galima rinktis metodus be kasimo. Tam pasitelkiamos priemonės, kurios skatina medienos irimą. Pradėti galima nuo aplinkai draugiškesnių variantų – natūralių trąšų. Pirmiausia kelmą reikėtų šiek tiek atkasti ir nupjauti kuo arčiau žemės. Tuomet kelme išgręžiamos gilios ir plačios skylės, į jas supilama natūrali trąša, o galiausiai viskas užpilama žeme suformuojant nedidelį kauburėlį.
Dar vienas variantas – azotinės trąšos, kuriose daug azoto. Nors jos skirtos augalų augimui skatinti, jos taip pat gali padėti kelmui irti. Veiksmas toks pats kaip ir su natūraliomis trąšomis: išgręžiamos skylės, supilama pasirinkta medžiaga, o viršus užpilamas žeme. Šių metodų privalumas – nedidelės išlaidos, tačiau trūkumas akivaizdus: kelmo irimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.
Kelmą galima ardyti ir cheminėmis priemonėmis – prekyboje dažnai pasitaiko produktų, pagamintų amonio salietros pagrindu. Tokios medžiagos spartina medienos irimą, todėl kelmą vėliau lengviau suskaldyti ir pašalinti. Jei chemikalų sklype naudoti nesinori, alternatyva – grybiena. Dažnai pasirenkamas grybas Peniophora gigantea (liet. žylicė olbrimė) – gyva grybiena, tinkama kelmams skaidyti ir kompostuoti. Tokios grybienos kaina – apie 8 eurus, o naudojimas panašus kaip trąšų: ji dedama į išgręžtas skyles ir užpilama žeme.
Kelmą galima pašalinti ir rankomis, tačiau tam prireiks jėgos, todėl šis būdas labiau tinka mažesniems medžiams. Darbai atliekami taip: aplink kelmą atkasiama žemė, palaipsniui atidengiamos šaknys ir jos nukertamos kirviu arba nupjaunamos pjūklu. Kartais padeda svertas, virvės ar grandinės – taip lengviau išjudinti šaknį iš žemės, tačiau tam reikia palikti kiek ilgesnę kelmo dalį.
Yra ir paprastas sprendimas, leidžiantis išvengti varginančio šaknų rovimo, tačiau jį reikia planuoti dar prieš kertant medį. Idėja tokia: apatinė kamieno dalis po nupjovimo paliekama po žeme – kelmo pagrindas užpilamas dirvožemiu ir gerai sutrombuojamas. Po kelių metų po žemės sluoksniu esanti mediena natūraliai suirs.
Vienas populiariausių būdų kelmui „išvalgyti“ – „Epsom“ druska, dar vadinama angliškąja arba karčiąja druska. Tai ne įprasta valgomoji druska, todėl skiriasi ir sudėtimi, ir savybėmis. Sodininkai ją neretai naudoja ir kitais tikslais, pavyzdžiui, kai siekiama atbaidyti šliužus ar pagerinti vejos būklę.
„Epsom“ druska veikia geriausiai, kai medis nupjautas kuo arčiau žemės. Tuomet grąžtu išgręžiamos kelios gilios skylės, jos gausiai užpilamos druska ir užpilamos vandeniu. Šis metodas laikomas gana veiksmingu – po kelių savaičių kelmas pradeda irti ir trupėti, o tuomet belieka pašalinti likučius.
