Nugaros skausmas – tai ne vien nemalonus pojūtis. Tai viena dažniausių nedarbingumo priežasčių visame pasaulyje. Skausmas gali būti lengvas, maudžiantis, tačiau kartais pasireiškia staigiai – kaip „šaunantis“ ir judesius apribojantis diskomfortas.
Aiškindamiesi, iš kur kyla nugaros skausmas, gydytojai dažniausiai išskiria penkias pagrindines priežastis, kurios ilgainiui silpnina stuburą ir didina skausmo riziką.
Lėtinis stresas ir psichologinė įtampa. Nuolatinė įtampa skatina raumenis būti susitraukusius, todėl formuojasi ilgalaikiai spazmai. Dėl jų nugaros raumenys neatsipalaiduoja, nepailsi ir ima skaudėti.
Nepakankamas fizinis aktyvumas. Per mažai judant silpnėja pilvo preso ir nugaros raumenys. Tuomet jie nebesugeba tinkamai stabilizuoti stuburo, o slanksteliai gali pradėti krypti iš natūralios padėties.
Rūkymas. Nors ši priežastis ne visada akivaizdi, ji labai reikšminga. Nikotinas siaurina kraujagysles ir blogina kraujotaką, todėl tarpslanksteliniai diskai gauna mažiau maisto medžiagų. Dėl to jie greičiau dėvisi, didėja degeneracinių pokyčių ir skausmo tikimybė.
Antsvoris. Papildomi kilogramai nuolat didina apkrovą sąnariams ir tarpslanksteliniams diskams. Dėl to audiniai greičiau dėvisi, o skausmo ir stuburo degeneracinių ligų rizika auga.
Netaisyklinga judesių technika. Dažna klaida – kelti sunkius daiktus lenkiant nugarą, užuot apkrovą paskirsčius kojoms, sulenkiant kelius ir klubus. Taip stuburui tenka per didelis krūvis, atsiranda mikrotraumų, o ilgainiui gali formuotis išvaržos ir stiprūs skausmai.
Kai skausmas tampa SOS signalu
Dažniausiai nugaros skausmas per kelias savaites susilpnėja arba praeina, jei žmogus pakankamai ilsisi ir atsakingai prižiūri save namuose. Vis dėlto kartais organizmas siunčia rimtesnius pavojaus ženklus.
Į medikus reikėtų kreiptis kuo greičiau, jei skausmas:
neatslūgsta net pailsėjus;
plinta į koją (ypač žemiau kelio);
yra lydimas tirpimo, dilgčiojimo ar galūnių silpnumo.
Ypač pavojinga, jei nugaros problemos staiga ima veikti žarnyno ar šlapimo pūslės veiklą – tampa sunku sulaikyti arba išlaikyti šlapimą ar išmatas. Tokie simptomai gali rodyti rimtą nervų suspaudimą ir reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos.
Gydymo mitai: gulėti ar judėti?
Viena didžiausių klaidų – ilgai gulėti ir visiškai vengti judesio. Tyrimai rodo, kad užsitęsęs lovos režimas dažniausiai tik pablogina būklę: silpnėja raumenys, prastėja kraujotaka, o gijimas sulėtėja.
Specialistai rekomenduoja kuo anksčiau, tačiau palaipsniui grįžti prie įprastos kasdienės veiklos. Lengvi pasivaikščiojimai neretai padeda labiau nei įvairūs tepalai ar intensyvus trynimas.
Kai skausmas itin stiprus, taikomas kompleksinis gydymas – nuo nesteroidinių vaistų nuo uždegimo iki šiuolaikinių metodų, pavyzdžiui, radiofrekvencinės abliacijos, kuri gali sumažinti skausmo signalų perdavimą iš tam tikrų nervinių galūnėlių.
Vis dėlto norintiems išvengti rimtesnių intervencijų svarbiausia išlieka profilaktika.
Tam nereikia alinamo sporto. Dažnai pakanka:
dažniau keisti kūno padėtį (bent kas 30 minučių);
rinktis patogų ir kokybišką čiužinį;
vengti ilgo, statiško sėdėjimo ar stovėjimo.
Stuburas nemėgsta nejudrumo, todėl reguliarus judėjimas – vienas patikimiausių kelių į kasdienybę be nugaros skausmo.
