Kepenys yra vienas svarbiausių organų: jos dalyvauja detoksikacijoje, medžiagų apykaitoje ir padeda kaupti bei paskirstyti organizmui reikalingas maistines medžiagas. Gydytojai ragina įvertinti savo gyvenimo būdą ir, jei reikia, jį koreguoti, kad kepenys išliktų sveikos.
Kepenų problemos. Iliustracinė nuotrauka
Vienas didžiausių kepenų priešų – alkoholis. Per didelis jo vartojimas laikomas pagrindine grėsme: nuolatinis toksinų poveikis sukelia uždegimą, o ilgainiui gali formuotis randinis audinys. Tai gali peraugti į cirozę, kai normali kepenų struktūra pakeičiama fibroziniu audiniu, dėl ko ženkliai prastėja organo funkcijos.
Kitas svarbus rizikos veiksnys – netinkama mityba. Racionas, kuriame gausu sočiųjų riebalų, cukraus ir itin perdirbtų produktų, skatina suriebėjusių kepenų ligos vystymąsi. Ši būklė gali progresuoti iki uždegimo ir fibrozės, o riziką dar labiau didina nutukimas bei sėslus gyvenimo būdas.
Ne mažiau pavojingas yra netinkamas vaistų vartojimas ir savigyda. Per didelės dozės ar neteisingas medikamentų, ypač paracetamolio, naudojimas neretai baigiasi ūminiu kepenų nepakankamumu. Savigyda be gydytojo priežiūros gali turėti rimtų pasekmių, nes kepenys aktyviai metabolizuoja didžiąją dalį farmacinių medžiagų.
Žalą kepenims gali daryti ir lėtinis miego trūkumas bei nuolatinis stresas. Reguliarus neišsimiegojimas ir įtampa blogina medžiagų apykaitos procesus, gali skatinti riebalų kaupimąsi kepenyse ir mažinti jų gebėjimą atsinaujinti. Ilgainiui sutrikęs poilsio režimas organizmą, įskaitant kepenis, sekina.
Taip pat svarbus veiksnys – fizinio aktyvumo stoka. Judėjimas padeda palaikyti normalią medžiagų apykaitą, o jo trūkumas didina nutukimo ir atsparumo insulinui riziką, kuri tiesiogiai siejama su suriebėjusių kepenų liga. Reguliari mankšta mažina kepenų apkrovą ir prisideda prie geresnės jų funkcijos.
Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė informaciją apie daržoves, kurios esą gali padėti kepenų būklei.
