Keturios tiesos apie melą

Verslas.in

Melas yra neatsiejama visuomenės kasdienybės dalis. Melas yra mūsų pasaulio istorijos ir kultūros dalis. Melas yra senas kaip oras. Pagalvokite patys: grožinė (nuo žodžio “pagražinta”) literatūra, bulvariniai laikraščiai, teatras, “holivudiniai” filmai, religija, Dievas ir t.t.

Mums, kaip tam tikroms gamtos rūšims, melas padidina šansus išgyventi. Mokslininkai ištyrė, kad juo sumanesnė gamtos rūšis, juo didesnė jų galvos smegenų žievė (lot. neocortex), juo didesnį polinkį į melą ir apgaudinėjimą turi ta rūšis. Beždžionės taip pat moka apgaudinėti.

Pirmosios melo apraiškos mūsuose atsiranda labai anksti – dar būdami kūdikiais mes apsimetinėjome, kad verkiame ir laukdavome kol kas nors prieis mumis pasirūpinti. O jeigu niekas neateina ir mūsų nepamaitina (ar nerodo dėmesio), pradedame verkti vėl.

Tiesa nr. 1: melas yra bendradarbiavimo aktas

Jeigu norite identifikuoti melą ir surasti tiesą, privalote pripažinti vieną dėsnį: melas yra bendradarbiavimo aktas. Vien tik ištartas melas neturi visuomenėje jokios įtakos. Vos tik kažkas sutiko su išsakytu melu (ar bent jau nepaprieštaravo), melas tampa tiesa.

Visi esame melagiai ir visus mus ne kartą yra apgavę kiti. Sąžiningai paklauskite savęs: ar nesileidote apgaunami? Tačiau tai nereiškia, jog kiekvienas melas yra žalingas. Suprantame, jog kai kurie dalykai turi būti išlaikyti paslaptyje: “Mieloji, visai tu ne stora”.

Pastarasis pavyzdys parodo bendradarbiavimą tarp vyro ir žmonos. Abu supranta, jog “mieloji” (kuri kiekvieną savaitę “mielai” skalbia vyro kojines) per pastaruosius keletą mėnesių tapo “truputį” apkūnoka. Tačiau vyras nusprendžia bendradarbiauti.

Tiesa nr. 2: melas daro didelę žalą visuomenei

Būna situacijų, kai esame didelio ir puikiai organizuoto melo aukos. Tyrimai rodo, jog JAV korporacinės apgavystės padarė žalos už 997 mlrd. JAV dolerių (tai 7 proc. visų šalies pajamų).

“Enron”, Bernardas Madofas, dvigubi agentai ir šalies išdavikai. Užkietėję melagiai į pavojų stato visą šalį, pamini demokratiją. Dėl jų kaltės kasmet žūna tūkstančiai sąžiningai savo pareigas einančių darbuotojų (policija, kariuomenė), nuo kurių priklauso mūsų saugumas. Melas yra labai rimtas reikalas.

Aferistų aferistas Henris Oberlanderis, kuris britų spaudos buvo vadinamas “žmogumi, galėjusių parklupdyti visą Vakarų bankininkystės sistemą”, vieno interviu metu teigė: “Kiekvienas žmogus nori kažką iš jūsų gauti. Sužinokite ką ir jis jūsų”.

Tiesa nr. 3: melas užpildo spragą tarp norų ir realybės

Jeigu nenorite būti apgautas, privalote žinoti, kokio įvertinimo slapta norite sulaukti iš kitų. Norite tapti protingesniu, turtingesniu, įtakingesniu, geresniu tėvu, geresne žmona? Vienintelė problema yra ta, kad patys sau retai pripažįstame turintys šių norų.

Taigi, melas yra tiltas, kuris užpildo atsiradusią spragą (trūkumus). Mūsų įsivaizduojamas Aš yra vienoje tilto pusėje, o mūsų tikrasis Aš – kitoje. Melo dėka tampame tuo, kuo visada norėjome būti praeityje, norime būti dabartyje ir norėtume būti ateityje.

Moksliniai tyrimai parodė, jog vidutiniškai per dieną meluojame 10-200 kartų. Toks skaičius iš pradžių atrodo neįtikimas, kol nepradedi gilintis: nepažįstami žmonės vienas kitam pasako po tris melus per pirmąsias dešimt pažinties minučių; vyrai apie save meluoja net aštuonis kartus daugiau negu apie kitus; moterys dažniau meluoja apie kitus žmones (norėdamos juos apsaugoti).

Tiesa nr. 4: jeigu lūpos tyli, kalba pirštų galiukai

Patyrę melų “gaudytojai” (angl. liespotters) puikiai žino, kad verbalinė kalba nėra geras pagalbininkas siekiant demaskuoti melagį. Tačiau ir čia slypi daugybė paradoksų. Melagiai žino, jog nervingais judesiais gali išsiduoti, tad: juo labiau įsitempęs žmogus, juo didesnė melagio tikimybė. Mums atrodo, jog melagiai vengia akių kontakto. Jie puikiai tą žino, tad: juo stipresnis akių kontaktas, juo didesnė melagio tikimybė.

Be (ne)verbalinės kalbos, nemažai informacijos galime sužinoti iš pašnekovo požiūrio. Nuoširdus ir sąžiningas žmogus norės bendradarbiauti. Jie parodys, kad yra jūsų pusėje. Jie bus entuziastingi. Jie jums padės prisikasti prie tiesos. Jie generuos idėjas, bandys atspėti galimus melagius, kalbės su smulkmenomis. Tuo tarpu melagis sėdės atsitraukęs, nudelbs akis žemyn, sumažins balso toną, darys daug pauzių.

Mokslas identifikavo daugybę indikatorių, kuriais remiantis galima atpažinti melą. Žinome, jog melagių mirksnių dažnis pagreitėja, pėda nukreipiama išėjimo link. Štai kur bėda – elgsena yra tiesiog elgsena, ji nesuteikia šimtaprocentinės garantijos. Mes, žmonės, kartais darome ilgas pauzes bei sėdime atsitraukus.

Tačiau jei pastebite indikatorių rinkinį – tai ženklas. Stebėkite, klausykitės, analizuokite, uždavinėkite sunkius klausimus, atsisakykite komforto zonos, tapkite smalsūs. Visa tai darykite mandagiai. Nebūkite kaip tie vyrukai iš CSI, naudojantys pernelyg agresyvius metodus. Realiame gyvenime jie neveikia.