Keturračiai nėra sukurti ilgoms kelionėms užmiesčio keliais, jie orientuoti į lokalų darbą arba pramoginius pasivažinėjimus. Sodyboje tai gali būti traktoriaus atitikmuo, trasoje – tikras bekelės monstras. Bendra keturračių rida dažniausiai būna nedidelė, dėl to nemaža dalis pirkėjų įsivaizduoja, kad jiems nereikės daug priežiūros, tad į šią rinką įžengia atlapa širdimi. Vieni susigundo pigiais negirdėtų markių modeliais, kiti nori tik pačių geriausių prekių ženklų. Ir tik labai retam dingteli mintis apie jų servisą.
Specialistai sako, kad į gamintojo servisų tinklą reikėtų atkreipti dėmesį, nes keturračiai dažnu atveju yra naudojami gerokai intensyviau ir sunkesnėmis sąlygomis nei kitos transporto priemonės, dėl to jie reikalauja daugiau priežiūros, nei, pavyzdžiui, automobilis ar motociklas.
„Viskas priklauso nuo to, kaip jis bus naudojamas. Pažįstu ne vieną ir ne du vairuotojus, kurie nuvažiavo po 20 tūkst. kilometrų tik su einamąja priežiūra: alyvos, stabdžių kaladėlių keitimu. Bet esu matęs ir nė 1000 km nenuvažiavusių keturračių, kurie į save buvo nepanašūs.
Dėl to manau, kad didžioji dalis atsiliepimų apie keturračių patikimumą yra iš piršto laužti, nes patį geriausią ir brangiausią modelį vienas gali per dieną užmušti, o kitas su nebrangiu vidutiniu daiktu 10 metų važinės be jokių problemų“, – sako keturračių lenktynininkas Antanas Kanopkinas.
„Keturratis yra kitokia transporto priemonė nei motociklas, todėl su juo nenuvažiuosi 30 tūkst. km be priežiūros, čia jos reikia. Be to, čia greičių dėžė su diržu, o jis dėvisi, važiuojant purve dyla stabdžių kaladėlės, tad detalių tikrai reikės“, – antrina keliautojas, bekelės ekspertas ir vienas keturračių lenktynių pradininkų Lietuvoje Audrius Sutkus.
Detalių ne taip lengva gauti
Šiaip ar taip, dėl sunkių darbų bet kokiam ir bet kaip naudojamam keturračiui anksčiau ar vėliau reikės detalių ir priežiūros. Pavyzdžiui, variatoriaus diržas įprastai tarnauja 4–5 tūkst. km, sporte gali susidėvėti ir kelis kartus greičiau.
„Manau, kad su populiariausių markių modelių, kaip antai „Can-Am“, „CFMoto“, ar „Polaris“, priežiūra bėdų nekils, jų detalių yra ir antrinėje rinkoje. Tačiau su kitais gamintojais galima pakliūti į tam tikras pinkles“, – teigia A. Kanopkinas.
Didžiausia problema renkantis mažai žinomą ar rečiau aptinkamą keturračių gamintojo modelį bus detalių tiekimas ir servisas. Dėl jų trūkumo ar ilgo pristatymo laiko, sugedus keturračiui, jį gali tekti ilgam pastatyti į pašiūrę. Be to, ir priežiūros kaina išaugs.
„Labai įdomi pas mus keturračių rinka – retas gamintojas turi oficialų importuotoją ar servisą. Šias transporto priemones ir jų dalis per Lenkiją ar iš kitų šalių sandėlių veža, garantinės sąlygos šakėmis ant vandens nupieštos, todėl, pavyzdžiui, subyrėjus BPR reduktoriui, reikia jo laukti du mėnesius, kol iš Kanados atsiųs, ir mokėti už jį pusę motociklo kainos“, – šių ratuočių rinkos žiniomis dalijasi A. Sutkus.
Su oficialų atstovą turinčiu gamintoju bus lengviau
Nemaža dalis šių transporto priemonių Lietuvoje pardavinėjamos neoficialiai. Tad jei ateityje nenorite problemų, susijusių su keturračių remontu, specialistai rekomenduoja pasidomėti jų rinka ir rinktis tuos modelius, kurie turi oficialius atstovus ir oficialų servisą mūsų šalyje.
„Patarčiau žiūrėti į tuos, kurie turi normalius atstovus. Tai reiškia, kad ir garantija veiks, ir detalių netrūks. Pavyzdžiui, „CFMoto“ turi oficialų atstovą Lietuvoje, gana stipri firma. Jei kas nors atsitiks, turi kam paskambinti, kam nuvežti, o jų sandėliuose visada yra visų modelių detalių, todėl jų nereikės laukti“, – pavyzdį pateikia A. Sutkus.
Iš tiesų, du trečdalius visos keturračių rinkos Lietuvoje aprėpę „CFMoto“ atstovai yra ne tik apsirūpinę detalėmis, tačiau ir itin plačiai išplėtoję salonų ir servisų tinklą. Jis apima net 18 Lietuvos miestų. Be to, oficialus šios markės importuotojas teikia ir „Mobilaus Moto serviso“ paslaugą: meistrai autobusiuku gali atvykti į bet kurią Lietuvos vietą ir sutvarkyti kliento keturratį ar motociklą. Tokie agresyvūs ir į klientų patogumą orientuoti žingsniai, kaip ir pakaitinio keturračio pasiūlymas, leido atstovams įsitvirtinti Lietuvos rinkoje.
„Aišku, reikia kad būtų servisas ir kad jame būtų keturračius suprantančių meistrų. „CFMoto“ Lietuvoje užmetė gerą tinklą: remonto dirbtuvių yra kone kiekviename mieste. O jei sugenda „Polaris“ ar „Bombardierius“, tai krauni į priekabą ir veži į Vilnių“, – apie keturračių eksploatacijos realybę pasakoja A. Sutkus.
Remontuoti pačiam – tik pagal instrukciją
Tiesa, nagingiems vairuotojams serviso paslaugomis naudotis nebūtina, keturratis nėra itin sudėtinga transporto priemonė, tad sugedusias dalis pakeisti naujomis įmanoma ir pačiam. Tik specialistai sako, kad neretu atveju toks noras sutaupyti gali atsisukti kitu galu.
„Jei žmogus turi žinių ir rankas, viską daro preciziškai, tuomet tikrai gali remontuotis, tačiau dažnai žmonės persuka varžtus arba betaisydami sugadina tiek kairinius, tiek dešininius sriegius turintį variatorių. Tad labai svarbu visus darbus atlikti pagal žinyną“, – pabrėžia A. Kanopkinas.
Netinkamai susukus varžtus istorija kartosis: vėl reikės naujų detalių, o jei nėra atstovo su sandėliais, jų reikės ilgai laukti ir dažnu atveju jos kainuos brangiau, lyginant su Lietuvoje oficialius servisus turinčių konkurentų technika.
