Kibernetinės grėsmės auga: ką būtina padaryti kiekvienam interneto vartotojui?

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje itin daug kalbama apie Registrų centro duomenų nutekinimą. Tokie incidentai žmonėms primena nemalonią tiesą – net ir didelės institucijos nėra visiškai apsaugotos nuo kibernetinių grėsmių.

Kai nuteka vardai, pavardės, asmens kodai, adresai ar kita jautri informacija, pasekmės gali būti labai rimtos: nuo finansinių sukčiavimų iki tapatybės vagysčių.

Kibernetinių atakų mastas Europoje nuolat auga. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) skelbia, kad daugėja phishingo atakų, duomenų vagysčių ir socialinės inžinerijos atvejų.

Tai reiškia, kad vien tik valstybės institucijų atsakomybės nebepakanka – kiekvienas žmogus turi rūpintis savo skaitmeniniu saugumu.

Dalis žmonių vis dar mano, kad „manęs tai neliečia“, nes jie nėra garsūs ar turtingi. Tačiau sukčiams dažnai pakanka kelių duomenų: telefono numerio, el. pašto ar asmens kodo. Turėdami šią informaciją jie gali apsimesti banku, valstybės institucija ar net jūsų artimaisiais.

Stiprūs slaptažodžiai yra pirmoji gynybos linija

Vienas dažniausių žmonių įpročių – naudoti tą patį slaptažodį kelioms paskyroms. Jei viena sistema nulaužiama, sukčiai iškart bando prisijungti ir prie kitų jūsų paskyrų.

Saugus slaptažodis turėtų būti ilgas, unikalus ir sudarytas iš įvairių simbolių. Ekspertai rekomenduoja naudoti bent 12 simbolių slaptažodžius bei slaptažodžių tvarkykles. Dar svarbiau – niekada nenaudoti gimimo datų ar lengvai atspėjamų žodžių.

Dviejų žingsnių autentifikacija gali išgelbėti paskyrą

Net jei slaptažodis nutekėtų, papildoma apsauga gali sustabdyti įsilaužėlius. Dviejų faktorių autentifikacija reiškia, kad prisijungiant reikia ne tik slaptažodžio, bet ir papildomo patvirtinimo telefone ar programėlėje.

Tai viena efektyviausių priemonių apsaugoti el. paštą, socialinius tinklus ir bankininkystę. Kibernetinio saugumo specialistai nuolat pabrėžia, kad ši funkcija šiandien turėtų būti įjungta visur, kur tik įmanoma.

Būkite atsargūs su nuorodomis ir laiškais

Didelė dalis kibernetinių atakų prasideda nuo paprasto laiško ar SMS žinutės. Sukčiai dažnai apsimeta bankais, „Sodra“, VMI, kurjerių tarnybomis ar net Registrų centru.

Jeigu gaunate žinutę su skubiu prašymu prisijungti, atnaujinti duomenis ar sumokėti mokestį – sustokite. Neskubėkite spausti nuorodų. Geriau patys atsidarykite oficialų puslapį naršyklėje.

NKSC duomenimis, socialinės inžinerijos ir phishingo atakų skaičius Lietuvoje toliau auga.

Reguliariai tikrinkite savo paskyras

Daugelis žmonių apie duomenų nutekinimą sužino tik tada, kai jau būna per vėlu. Todėl verta reguliariai stebėti savo banko sąskaitas, prisijungimų istoriją ir gautus pranešimus.

Jeigu pastebite neįprastus prisijungimus, nedelsdami keiskite slaptažodžius. Taip pat verta įjungti banko pranešimus telefone, kad matytumėte kiekvieną mokėjimą realiu laiku.

Neskelbkite per daug informacijos socialiniuose tinkluose

Žmonės dažnai patys atiduoda daug asmeninės informacijos viešai. Gimtadieniai, vaikų vardai, adresai, kelionių planai ar net automobilio numeriai gali tapti naudinga medžiaga sukčiams.

Kuo daugiau informacijos apie jus internete, tuo lengviau nusikaltėliams kurti įtikinamas apgavystes. Kartais net nekaltas „Facebook“ įrašas gali būti panaudotas prieš jus.

Atnaujinimai nėra tik formalumas

Telefonų ir kompiuterių atnaujinimai dažnai erzina žmones, todėl jie juos atideda. Tačiau labai dažnai atnaujinimai taiso saugumo spragas, kuriomis naudojasi įsilaužėliai.

Todėl svarbu reguliariai atnaujinti operacinę sistemą, naršyklę ir programas. Tai viena paprasčiausių, bet efektyviausių saugumo priemonių.

Viešasis „Wi-Fi“ gali būti pavojingas

Prisijungimas prie nemokamo interneto kavinėje ar prekybos centre atrodo patogus, tačiau tokie tinklai gali būti nesaugūs. Įsilaužėliai kartais sukuria netikrus „Wi-Fi“ tinklus tam, kad perimtų vartotojų duomenis.

Naudojantis viešu internetu nereikėtų jungtis prie elektroninės bankininkystės ar kitų jautrių sistemų. Jei būtina, geriau naudoti mobilųjį internetą arba VPN paslaugą.

Lietuva stiprina kibernetinį saugumą, tačiau budrumo reikia visiems

Lietuvoje šiuo metu stiprinami kibernetinio saugumo reikalavimai ir plečiamas svarbių organizacijų saugumo stebėjimas. NKSC ir Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad kibernetinės grėsmės tampa vis sudėtingesnės, todėl organizacijoms keliami aukštesni standartai.

Tačiau net ir moderniausios sistemos negali visiškai apsaugoti žmogaus, jei jis pats elgiasi neatsargiai. Šiandien duomenų saugumas yra ne tik valstybės ar įmonių, bet ir kiekvieno mūsų atsakomybė.

Po tokių istorijų kaip Registrų centro duomenų nutekinimo skandalas tampa aišku viena – skaitmeniniame pasaulyje budrumas jau seniai nebėra pasirinkimas. Tai būtinybė.