Kibernetiniams nusikaltėliams aukos amžius nesvarbus – jie nuolat ieško lengviausių būdų apgauti, o vaikai, aktyviai besinaudojantys internetu, yra viena pažeidžiamiausių grupių. Kartais net suaugusieji patys susiduria su kibernetiniais pavojais ir nustemba, kokie budrūs turi būti.
Todėl svarbu ugdyti mažųjų interneto naudotojų kritinį mąstymą, mokyti juos atpažinti apgaules ir saugiai elgtis virtualioje erdvėje. Kaip tai padaryti, pataria „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas.
Per 2023 metus Ryšių reguliavimo tarnyba interneto karštąja linija gavo 2516 pranešimų apie draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Iš jų 669 atvejai buvo susiję su informacija apie vaikų seksualinį išnaudojimą. Bendras pranešimų skaičius buvo 2,5 karto didesnis nei 2022 metais.
Skaitmeninė erdvė suteikia daugybę galimybių, tačiau kartu atneša ir rimtų pavojų, su kuriais ypač dažnai susiduria vaikai. IT inžinierius D. Jatautas primena, kad internete gausu tapatybės vagių, sukčiavimo schemų ir nusikaltėlių, kurie manipuliuoja žmonių silpnybėmis, emocijomis bei impulsyvumu.
Vaikai, dėl dar besivystančių smegenų, gali būti impulsyvesni ir lengviau pasiduoti apgaulei. Mokslininkai nustatė, kad smegenų priekinė ir prefrontalinė žievės, atsakingos už elgesio kontrolę, paaugliams nėra pilnai išsivysčiusios. Dėl to jie turi didesnį polinkį rizikuoti ir ne visada veikia apgalvotai.
Kaip komentuoja psichologė Gintarė Pupinytė, nors rizikavimas yra natūrali vaikystės dalis, internete jis gali turėti skaudžių pasekmių.
„Vaikai mokosi pasitikėjimo savimi ir atsparumo per patirtį, tačiau smalsumas dažnai gali nuvesti iki labai slidžios ribos tarp saugaus ir nesaugaus elgesio internete. Neapsaugoti vaikai gali tapti sukčių aukomis, atskleisti asmeninius duomenis ar net patekti į pavojingas situacijas“, – įspėja psichologė.
Ji taip pat pabrėžia, kad labai svarbu ugdyti vaikų kritinį mąstymą, mokyti saugaus elgesio internete bei kurti ir puoselėti ryšį tarp vaiko ir tėvų (ar kitų patikimų asmenų), kuriems vaikas galėtų papasakoti, kas įvyko. Dažnai vaikai slepia tokius įvykius, nes jiems labai gėda, todėl realūs tokių nusikaltimų skaičiai gali būti daug didesni.
Vaikų saugumo internete iššūkiai ir grėsmės
Vaikai vis dažniau tampa kibernetinių nusikaltėlių taikiniais, o jų impulsyvumas ir informacijos dalijimosi įpročiai gali sukelti rimtų pasekmių. Socialiniai tinklai, internetiniai žaidimai ir pokalbių kambariai yra perpildyti vaikų asmenine informacija, kurią nusikaltėliai gali išnaudoti tapatybės vagystėms ar finansinėms aferoms.
Tapatybės vagystės ir finansinės aferos. Tapatybės vagystės yra itin dažnos – 2022 m. vien JAV beveik milijonas vaikų tapo tokių nusikaltimų aukomis, o jų šeimos patyrė daugiau nei 1 mlrd. dolerių nuostolių. „Vaikų asmeninė informacija yra paklausi, nes nėra susieta su bloga kredito istorija. Būtent todėl ji gali būti naudojama finansinėse aferose. Be to, vaikai dažnai nesuvokia, kad jų duomenys yra neteisėtai naudojami, pavyzdžiui, atidarant naujas banko sąskaitas ar kreditines korteles jų vardu“, – sako IT ekspertas D. Jatautas.
Bendravimo su nepažįstamaisiais pavojai. Internete vaikai dažnai susiduria su nusikaltėliais, apsimetančiais bendraamžiais. Tokie asmenys gali manipuliuoti vaikais ir įtraukti juos į pavojingas situacijas, įskaitant sekstingą. Gavę intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų, jie gali imtis šantažo, reikalaudami dar daugiau turinio ar net pinigų.
Tikrojo amžiaus slėpimas ir žalingas turinys. Dalis vaikų socialinėse platformose nurodo vyresnį amžių, siekdami prieigos prie draudžiamo turinio. Pavyzdžiui, jei aštuonmetis užsiregistruoja kaip trylikametis, jam iš tikrųjų sulaukus 13-os platforma jį laikys suaugusiu vartotoju ir suteiks prieigą prie suaugusiesiems skirto turinio.
Sekstingo pavojai ir internetinės patyčios. Paauglių impulsyvumas gali paskatinti juos dalytis intymiu turiniu, nesuvokiant galimų pasekmių. Ši veikla neretai perauga į seksualinį šantažą ir patyčias, kurios gali sukelti rimtų emocinių ir psichologinių pasekmių. „Patyčios tarp vaikų egzistavo visada, tačiau internetas suteikė dar daugiau galimybių joms plisti“, – sako D. Jatautas. Remiantis PSO duomenimis, Lietuva išlieka viena internetinių patyčių lyderių Europoje, o beveik 70 proc. jaunuolių yra patyrę patyčias internete.
Kibernetiniai nusikaltimai tarp jaunimo. Kai kurie vaikai, pasitelkę technologines žinias, gali net nesąmoningai įsitraukti į kibernetinius nusikaltimus. Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra nustatė, kad net devynerių metų vaikai buvo sugauti vykdant DDoS atakas (angl. Distributed Denial of Service – kibernetinis išpuolis, kai daugybė užkrėstų kompiuterių vienu metu siunčia didelį kiekį užklausų į tam tikrą svetainę ar paslaugą, taip trikdydami jos veiklą ir padarydami ją neprieinamą).
„Dalis jaunuolių netinkamai elgiasi ne siekdami užsidirbti, bet norėdami pasirodyti prieš kitus vartotojus skaitmeninėje erdvėje. Vis dėlto teisinės institucijos į tai žiūri rimtai, todėl kriminalinė praeitis gali ilgam sugadinti jaunuolio gyvenimą“, – įspėja D. Jatautas.
Ką gali padaryti tėvai? 5 veiksmai
Tėvai turėtų ne tik rodyti gerą pavyzdį ir nustatyti aiškias taisykles, bet ir imtis konkrečių veiksmų. „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas D. Jatautas pateikia pagrindinius būdus, kaip apsaugoti vaikus nuo impulsyvaus įsitraukimo į nelegalias veiklas ir geriau suprasti interneto keliamas grėsmes:
- Sukurkite vaikams skirtas paskyras – daugelis platformų siūlo specialias paskyras vaikams su griežtesne turinio kontrole ir papildomais saugumo nustatymais.
- Naudokite tapatybės apsaugos paslaugas – tai gali padėti užkirsti kelią tapatybės vagystėms ir neteisėtam asmeninės informacijos naudojimui.
- Apribokite privatumo nustatymus – peržiūrėkite ir sukonfigūruokite socialinių tinklų, žaidimų bei kitų internetinių paslaugų nustatymus, kad būtų kuo mažiau viešai prieinamos asmeninės informacijos.
- Įdiekite patikimą apsaugos programą – antivirusinės ir tėvų kontrolės programos gali padėti apsaugoti vaikus nuo kenksmingo turinio bei kibernetinių grėsmių.
- Atsisiųskite programas tik iš oficialių šaltinių – taip sumažinsite riziką atsisiųsti kenksmingą programinę įrangą, kuri gali pavogti asmens duomenis ar įdiegti virusus.
Vaikų laisvės ribojimas nėra išeitis, tačiau atviri pokalbiai apie interneto saugumą – būtinybė. Nuoseklus švietimas ir grėsmių atpažinimo įgūdžių ugdymas padeda vaikams išvengti pavojingų situacijų. Tik taip galima sumažinti riziką tapti kibernetinių atakų aukomis – grėsme, kuri šiandien jau tapo neišvengiama skaitmeninio pasaulio dalimi.
