Numesti svorio – tik pusė darbo. Kur kas sudėtingiau šį rezultatą išlaikyti ilguoju laikotarpiu. Efektyvus svorio mažinimas visų pirma turi būti saugus ir palaipsnis, o didžiausia sėkmės garantija – gebėjimas stabilizuoti kūno svorį ir laikytis įgytų sveikų įpročių.
Specialistai pažymi, kad sveika svorio netektis per savaitę turėtų siekti apie pusę kilogramo – kartais šiek tiek daugiau, tačiau neviršijant 1 kg. Tokiu tempu per mėnesį galima netekti 2–3,5 kg, o per pusmetį – net iki 25 kg, priklausomai nuo žmogaus pradinio kūno svorio.
Tie, kurie nori ne tik sulieknėti, bet ir ilgainiui išlaikyti pasiektą formą, turėtų vengti staigių rezultatų ir susikoncentruoti į subalansuotą požiūrį. Paprastai jis apima mažesnio kaloringumo mitybą, reguliarius fizinius krūvius (tiek kardio, tiek jėgos treniruotes) bei ilgalaikius elgesio pokyčius. Tokia sistema leidžia pasiekti rezultatų ir be vaistų.
Vis dėlto svorio metimo tempą gali lemti daugybė veiksnių. Kai kurie vaistai – pavyzdžiui, tam tikri antidepresantai, kontraceptikai, kortikosteroidai ar vaistai nuo diabeto – gali sulėtinti svorio mažėjimą arba net skatinti jo augimą. Kartu su amžiumi mažėja raumenų masė ir greitėja riebalų kaupimasis, o hormoniniai pokyčiai, ypač moterims artėjant menopauzei, taip pat prisideda prie papildomų kilogramų atsiradimo. Tarp veiksnių svarbi ir genetika – daugiau nei 50 genų siejama su padidinta nutukimo rizika ar jautrumu fiziniam krūviui.
Be to, kuo didesnis pradinio svoris, tuo greičiau krenta pirmieji kilogramai. Tačiau šis efektas laikinas – ilgainiui tempas natūraliai lėtėja. Kalorijų deficitas (paprastai rekomenduojamas apie 500–1000 kcal per dieną) yra svarbiausias veiksnys, tačiau jis turi būti pasiektas protingai – išvengiant itin ribojančių dietų, kurios alina organizmą ir ilgainiui tampa nesaugios.
Pernelyg spartus svorio kritimas dažniausiai grindžiamas griežtais režimais, kurie gali būti pavojingi sveikatai. Tokios „greitos“ dietos dažnai baigiasi atkritimu arba sveikatos sutrikimais – nuo kaulų tankio sumažėjimo, vidurių užkietėjimo ar dehidratacijos iki depresijos, hormonų disbalanso ar tulžies pūslės problemų.
Įtakos rezultatams turi ir kasdieniai įpročiai: sėdimas gyvenimo būdas, saldžių ar stipriai perdirbtų gėrimų vartojimas, per didelės porcijos, miego trūkumas ar nuolatinis stresas. Visa tai gali lėtinti svorio metimą arba sukelti emocinį užkandžiavimą, kuris tampa ypač pavojingas, jei keičiama per daug dalykų vienu metu.
Kalbant apie mitybos strategijas, svarbiausia pasirinkti tą, kuri nekelia diskomforto, padeda išlaikyti motyvaciją ir nekenkia sveikatai. Viena labiausiai rekomenduojamų yra Viduržemio jūros dieta, kurios pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, alyvuogių aliejus, žuvis ir riešutai, o perdirbto maisto bei gyvūninės kilmės riebalų kiekis ribojamas.
Dar viena populiari taktika – protarpinis badavimas. Šiuo atveju svarbus ne tiek pats suvartojamų kalorijų kiekis, kiek laiko intervalas, per kurį jos suvartojamos. Pavyzdžiui, valgoma tik 8 valandų laikotarpiu per parą, o likusias 16 valandų badaujama. Kai kuriems žmonėms tai padeda mažinti bendrą kalorijų suvartojimą ir geriau kontroliuoti svorį.
Tačiau bet kokie pokyčiai turi būti daromi atsakingai. Svorio metimas yra ne vien fizinis, bet ir psichologinis procesas, todėl svarbu ne tik ką valgome ar kiek judame, bet ir kaip formuojame santykį su savo kūnu bei elgesiu. Jei kyla abejonių ar sunkumų, visada verta pasitarti su specialistu.
