Elektroninės cigaretės neretai pristatomos kaip mažiau žalinga alternatyva tradiciniams tabako gaminiams. Kadangi jos nesukelia degimo proceso, gamintojai tvirtina, jog šie įrenginiai neskleidžia dervų ar kitų kancerogeninių junginių, būdingų įprastam rūkymui. Tačiau naujausi tyrimai verčia suabejoti šiuo įsitikinimu.
Elektroninė cigaretė veikia kitaip nei įprastas tabakas. Ji nesudega, o kaitina skystį su nikotinu, kuris virsta aerozoliu ir patenka į plaučius.
Tačiau šio proceso metu įkvepiami ne tik kvapai ir nikotinas. Skystyje dažnai būna papildomų medžiagų, tokių kaip kvapikliai, saldikliai ir vėsinamieji junginiai. Kai kurie iš jų dar nėra iki galo ištirti, tačiau žinoma, kad dalis šių priedų gali būti kenksmingi net ir be kaitinimo.
Be to, šio garo sudėtyje tyrėjai aptiko sunkiaisiais metalais užterštų dalelių, kurios iš pradžių skystyje neaptinkamos, tačiau atsiranda naudotojui vis dažniau įkvepiant.
Kaitinimo elementas yra svarbiausias pavojų šaltinis
Naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad daugiausia kenksmingų medžiagų į garą patenka iš kaitinimo elemento. Ši dalis, esanti kiekvienoje elektroninėje cigaretėje, yra gaminama iš įvairių metalų lydinių. Kaitinant šie metalai gali pradėti skaidytis ir smulkiomis dalelėmis patekti į skystį, o vėliau ir į žmogaus plaučius.
Kuo ilgiau naudojamas tas pats įrenginys, tuo labiau dyla jo vidinės detalės. Todėl kaskart įtraukiant dūmą, suaktyvėja naujos cheminės reakcijos, kurios paskleidžia vis daugiau pavojingų junginių. Tai reiškia, kad net jei vartotojas nejaučia jokių fizinių pokyčių, organizmas gauna vis didesnę toksinių medžiagų dozę.
Kokios medžiagos buvo aptiktos
Tyrimo metu mokslininkai rado tokių medžiagų kaip švinas, varis, chromas, nikelis, cinkas, manganas, o taip pat ir kiti metalai. Nors kai kurie iš jų mažais kiekiais laikomi mažiau kenksmingi, kiti yra tiesiogiai siejami su vėžiu, nervų sistemos pažeidimais ir kitomis ligomis.
Ypatingą nerimą kelia tai, kad kai kurie pavojingi metalai patenka į skystį ne tik iš kaitinimo elemento, bet ir iš kitų cigaretės dalių, pavyzdžiui, ne metalinių komponentų. Tai rodo, kad problema apima visą įrenginio konstrukciją, o ne tik vieną detalę.
Ilgalaikio naudojimo rizika didėja
Elektroninės cigaretės dėvisi palaipsniui. Skirtingai nei daugelis mano, jos ne tampa pavojingos tik tada, kai baigiasi skystis ar sugenda vidinė sistema. Pavojus kyla daug anksčiau. Su kiekvienu įkvėpimu organizmas gauna vis daugiau kenksmingų medžiagų, kurios kaupiasi ir gali sukelti ilgalaikių padarinių.
Grafikai, pateikti tyrime, rodo, kad metalų koncentracija garuose gali šokinėti, bet ilgainiui aiškiai didėja. Vienkartiniuose įrenginiuose šis procesas ypač pavojingas, nes juose nėra galimybės pakeisti detalių ar kontroliuoti jų būklę. Tačiau daugkartiniai įrenginiai taip pat kelia riziką, nes žmonės dažnai juos naudoja ilgai nekeičiant kaitinimo elemento.
Pasigendama aiškių saugumo taisyklių
Tyrėjai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad rinkoje trūksta aiškių taisyklių ir kontrolės, susijusios su elektroninių cigarečių konstrukcija, medžiagomis bei naudojimo saugumu. Pažymima, kad ypač paaugliai ir jauni žmonės dažnai renkasi šiuos produktus dėl jų skonio, kvapų ir patrauklios išvaizdos, tačiau nežino, kokią riziką iš tikrųjų prisiima.
Tyrimo išvadose teigiama, kad kai kurių metalų poveikis gali viršyti saugumo normas, ypač kalbant apie vėžio riziką ir kitus organizmo sisteminius pažeidimus. Tai kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir rodo būtinybę peržiūrėti šių gaminių gamybos ir prekybos reglamentavimą.
Elektroninės cigaretės, nepaisant savo populiarumo ir reklamos kaip „sveikesnės alternatyvos“, gali kelti rimtą pavojų vartotojų sveikatai. Vienkartiniai įrenginiai, kurie atrodo patogūs ir saugūs, iš tiesų gali skleisti pavojingus metalus, kurie kaupiasi organizme.
Jei rūpinatės savo sveikata ar esate atsakingas už jaunimo ugdymą, verta apie šią informaciją susimąstyti. Neretai tai, kas atrodo nekaltas įprotis, ilgainiui gali sukelti ilgalaikių padarinių, kurių būtų galima išvengti priimant informuotus sprendimus.
