Kiek prieškarinėje Lietuvoje kainavo lėktuvų bilietai?

Technologijos.lt

Nors seniausios pasaulyje oro linijos „KLM“ Nyderlanduose įkurtos buvo dar 1919 m, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis nacionalinių avialinijų skrydis įvyko tik 1938 m. rugsėjo 5 d, kai iš Kauno oro uosto į Palangą išskrido pirmasis keleivinis lėktuvas.

Šiandieninės Lietuvos teritorijoje tai nebuvo pirmas keleivinis reisas. 1921 m. Vokietijos susisiekimo bendrovė „Deutsche Luftreederei” oficialiai pradėjo skrydžius iš Klaipėdos į Karaliaučių ir 1922 m. maršrutą pratęsė iki Kauno.

Visgi 1938 m. tai nacionalinių oro linijų gimimo metai. Pirmieji keleiviai iš Kauno į Palangą gabenti Vyriausybės įsigytais šešiaviečiais „Percival Q 6“, kurie buvo toli gražu ne tokie komfortiški, kaip šiuolaikiniai „Boeing“. Visgi tais laikais ši transporto priemonė buvo pažangi, o lėktuvų bilietai kainavo ganėtinai brangiai. Prieškario spaudoje išliko duomenys, kad už pirmuosius reisus tekdavo pakloti net 38 Lt į vieną pusę. Skrendant į abi puses buvo galima gauti nuolaidą. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad už kelionę traukiniu iš Laikinosios Sostinės į pajūrį reikėjo mokėti panašiai.

Nors šios kainos atrodo menkos ir palyginamos su šių dienų „Ryanair“ ar „Wizz Air“ lėktuvų bilietų kainomis, kai į Londoną ar Paryžių galima nuskristi už keliolika litų, tais laikais tokia suma buvo gan didelė. Skrydį galėjo sau leisti tik turtingi verslininkai ir aukštas pareigas užimantys valdininkai. 1939 m. 1 kg jautienos buvo galima nupirkti už 0,9 Lt. Berno, tarnaujančio pas ūkininką, metinis uždarbis siekė 600 – 800 Lt. Tiesa, samdinį visus metus maitino ir rengė ūkininkas. Kauno savivaldybės tarnautojas per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo 300 Lt, tačiau tai aritmetinis vidurkis. Aukštas pareigas užimantys valdininkai gaudavo 800 – 1000 Lt, žemesnes apie 200.

1938 m. du lėktuvai iš tuometinės sostinės į Palangą skraidė dvi savaites, tačiau jų paslaugomis pasinaudojo tik 31 keleivis. Tiek keleivių skrido nepaisant to, kad to meto valdininkų Palangoje laukė už valdiškus pinigus išnuomoti vasarnamiai, kuriais šie galėjo naudotis nemokamai.

Maršrutas atnaujintas 1939 m. birželį ir šį kartą bilietas skrydžiui į vieną pusę atpigintas iki 25 Lt. Susidomėjimas oro kelionėmis išaugo. Per kelis darbo mėnesius pervežti 784 keleiviai. Visgi valstybinei įmonei „Lietuvos oro linijos“, kuri ir aptarnavo šį maršrutą, nebuvo lemta ilgai gyvuoti.

Virš Europos jau kaupėsi karo debesys, kurie sunkia našta užgulė ir ant Lietuvos. Po okupacijos keleiviniai orlaiviai atiteko rusams.

Kalbant apie Europos civilinę aviaciją, Lietuvos avialinijų prašomos kainos buvo kuklios. Prieškaryje dar nebuvo sąvokos „pigių skrydžių oro linijos“ ir žmonės už galimybę keliauti greičiau nei traukiniu ar laivu buvo pasiryžę mokėti pasakiškus pinigus.

Neoficialus reguliaraus skrydžio bilieto kainos rekordas turbūt priklauso seniausioms oro linijoms „KLM“.

1924 m. „KLM“ pradėjo bandomuosius skrydžius iš Amsterdamo į Batavą (dabartinės Indonezijos sostinė Džakarta). Tuo metu tai buvo Nyderlandų Ost Indijos kolonijos sostinė. Reguliarūs skrydžiai šiuo maršrutu pradėti 1929 m. Šis reisas daugelį metų buvo ilgiausiu pasaulio oro linijų tvarkaraščiuose. Keleiviams ir pilotams nuo Amsterdamo iki Batavos reikėjo įveikti 11 000 km. Kelionė lėktuvu „ Fokker F.VII“, galinčiu skraidinti 5-6 žmones, trukdavo dešimt dienų ir keleiviams tekdavo iškęsti 24 nusileidimus, nes tada tiesiog nebuvo orlaivių, galinčių be nusileidimo įveikti tokį atstumą.

Dar įdomesnė lėktuvo bilieto kaina. Perskaičiavus mūsų dienų valiutų kursu, bilietas kainavo 20 000 eurų. Nesuvokiama suma šių dienų pigių skrydžių mėgėjams.