Ryte pasigirsta signalas. Vienas greitas mostas ir jis nutyla. Dar kelios minutės. Ir dar viena snaudulio dozė. Ar tai padeda? Ar tik dar labiau išvargina?
Beveik visi bent kartą gyvenime pasidavėme snaudulio vilionėms. Kai kurie tai daro kiekvieną rytą ir jokios sąžinės graužaties. Gal net su malonumu. Tačiau pasirodo, jog šis nekaltas ritualas gali griauti mūsų miegą labiau nei įtariame.
Naujas tyrimas rodo, kad snooze mygtuko spaudinėjimas nėra tiesiog blogas įprotis – tai veiksmas, kuris trikdo vieną svarbiausių mūsų organizmo procesų ir palieka smegenis nesusigaudančias, pavargusias ir sutrikusias.
Kas iš tikrųjų vyksta, kai spaudi snausti?
Masačiusetso ligoninės „Brigham and Women’s Hospital“ mokslininkai atliko didelį tyrimą, kuriame peržiūrėjo daugiau nei 3 milijonus miego sesijų iš 21 tūkstančio žmonių. Naudodami „Sleep Cycle“ programėlę jie išsiaiškino, jog daugiau nei pusė žmonių kiekvieną rytą spaudžia snaudulio mygtuką.
Vidutiniškai tai užtrunka 11 papildomų minučių lovoje. Tačiau beveik pusė dalyvių snauduliui skiria dar daugiau – net 20 minučių per rytą, ir tai daro daugiau nei 80 proc. visų rytų. O kai snaudi kasdien, tai jau ne atsitiktinumas, o gyvenimo būdas.
Kodėl tai problema?
Miego specialistė dr. Rebecca Robbins pabrėžia, kad šie papildomi patingėjimai gadina mūsų miego kokybę. Snaudulio metu nebegauname gilaus REM miego, kuris svarbus mūsų smegenų veiklai, atminčiai ir emociniam stabilumui. Vietoj to, organizmas pereina į labai paviršinę miego fazę, tarsi stovėtume miego – pabudimo riboje.
Tai reiškia, kad nei tikrai miegame, nei esame prabudę. Ir taip kelis kartus. Smegenys pasimeta. Ir čia slypi bėda – tokie mikroprabudimai kelia stresą kūnui, trikdo hormonų pusiausvyrą ir gali bloginti nuotaiką visai dienai. Be to, tai veda į dar vieną dalyką: chaotišką miego grafiką.
Kur snaudžiama labiausiai?
Tyrimas atskleidė ir geografinius skirtumus. JAV, Švedija ir Vokietija yra šalys, kuriose snaudulio mygtukas spaudžiamas dažniausiai. Tuo tarpu Japonijoje bei Australijoje – žymiai rečiau.
Dar vienas įdomus pastebėjimas, kad snaudimas dažniausiai vyksta darbo dienomis. Nenuostabu: spaudimas keltis anksti, trūksta motyvacijos, o kūnas dar nori miego. Savaitgaliais žmonės miega ilgiau ir dažniausiai atsibunda be pavojaus signalų.
Ką daryti, kad nekenktum sau?
Miego ekspertai siūlo paprastą sprendimą – nustatyti žadintuvą ne ankščiau, kad galėtumėt patingėti, bet kuo vėliau – tą momentą, kai tikrai reikia keltis. Tada atsikelti be jokio snaudimo. Taip kūnas supranta, kad prabunda ir diena prasideda.
Antras patarimas – išlaikyti nuoseklų miego grafiką. Tai reiškia eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną – net savaitgaliais. Tokiu būdu organizmo vidinis laikrodis sinchronizuojasi, o atsibusti tampa daug lengviau.
Ar snaudimas visada blogai?
Ne visi mokslininkai skambina pavojaus varpais. Kai kurie tyrėjai sako, kad jei snaudimas padeda žmogui švelniau atsibusti – galbūt tai nėra tragedija. Svarbu stebėti bendrą savijautą: ar jautiesi pailsėjęs? Ar užtenka miego valandų?
Tačiau jei kiekvienas rytas prasideda nuo 3 kartų „dar penkios minutės“ ir galvoje chaosas – metas keisti įprotį. Snaudulys tave apgauna. Jis žada poilsį, bet atima dar daugiau jėgų.
