„Nemuno aušrai“ kreipusis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl viešai paskelbtų „aušriečių“ asmens duomenų, VRK pabrėžia, kad visi dokumentai su juose esančia informacija prieš pateikiant žiniasklaidos priemonėms buvo nuasmeninti.
„Atvejai, kai su VRK dokumentais ar atliktų tyrimų medžiaga pageidauja susipažinti žiniasklaidos atstovai, yra įprasta praktika“, – pranešime nurodė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Pasak jos, su pernai VRK atlikto tyrimo medžiaga dėl „Nemuno aušros“ finansų buvo atvykusi susipažinti internetinio informacijos kanalo „Redakcija“ žurnalistė Birutė Davidonytė.
Pagal reikalavimus ji užpildė ir pasirašė specialią dokumento formą – įsipareigojimą saugoti dokumentuose esančią informaciją ir naudoti ją tik žurnalistiniais tikslais.
VRK atstovės spaudai teigimu, jai buvo leista pasidaryti fotokopijas, kas taip pat yra normali praktika, jei žiniasklaidos atstovai savo publikacijose planuoja pasiremti VRK duomenimis ar juos cituoti.
Minėti dokumentai žurnalistei jokia skaitmenine forma suteikti nebuvo.
„Paprastai tokiais atvejais VRK tarnautojai surenka žurnalistus dominančius dokumentus į atskirą segtuvą ir jei juose yra fizinių asmenų asmens duomenų, jie visada užtušuojami dar prieš žurnalisto atvykimą“, – pabrėžė I. Ramanavičienė.
Jos teigimu, šiuo konkrečiu atveju taip pat buvo laikomasi šios tvarkos, o VRK tyrimo dokumentuose buvę VRK informacinės sistemos duomenų bazių išrašai su „Nemuno Aušrai“ narių mokesčius pervedusių asmenų sąrašuose esančia informacija buvo panaudoti siekiant informuoti visuomenę.
Kaip buvo skelbta, VRK sausį pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo. Jis pradėtas gavus atsakymus iš institucijų ir dalies „aušriečių“ narių. Tyrimo metu vertinama informacija dėl politinės partijos finansavimo, įskaitant rėmimą per trečiuosius asmenis. Institucija taip pat nurodė, jog jai yra žinoma pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie „Nemuno aušros“ finansavimą.
Partijos vicepirmininkas Robertas Puchovičius svarstė, jog VRK pradėti tyrimai dėl partijos finansavimo „vyksta be pagrindo“.
Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų.
Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai.
Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje.
Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.
Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais.
Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse.
ELTA primena, kad prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.
Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.
Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.
R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.
Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.
Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
