Kaip suskaičiuoti daugiau nei vieną milijardą Kinijos Liaudies Respublikos gyventojų? 6,5 milijono surašinėtojų visoje šalyje vos per kelias dienas turi aplankyti daugiau kaip 400 milijonų namų ūkių.
Jaimesas FlorCruzas, savaitinėje CNN skiltyje „Jaime’s China“ aptariantis Kinijos visuomenę ir politiką, šįkart supažindina su gyventojų surašymu, jau šeštuoju šioje pasaulyje daugiausiai gyventojų turinčioje valstybėje, kuriam valdžia paskyrė 104 milijonus JAV dolerių. Paskutinysis vyko 2000 metais, tuomet surašyta 1,29 milijardas gyventojų. Skaičiavimai jau atlikti, tačiau dar turi būti palyginami ir patikslinti. Tikslius rezultatus žadama paskelbti iki 2011 m. balandžio.
„Surinkta informacija yra gyvybiškai svarbi Kinijos ekonominei ir socialinei politikai,- valstybės valdomai naujienų agentūrai „Xinhua“ teigė šalies vice premjeras Li Keqiangas. – Tik gavę aiškų vaizdą apie populiaciją galėsime geriau planuoti, žmonėms suteikti tolygiai augančias valstybės paslaugų sferas, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra, aprūpinimas būstu ir pensija“.
Kinų kalba žodis gyventojų skaičiui nusakyti apjungia piktografinius rašmenis „ren“ (asmuo) ir „kou“ (burna). Šiame surašyme skaičiuojamos burnos, o ne žmonės. Tradicinė kinų išmintis tebelieka aktuali – nepaisant šalies ekonominio augimo, svarbiausias iššūkis yra pamaitinti daugybę gyventojų.
Šiuo atveju svarbūs ne tik gamtiniai ištekliai. Sensta patys gyventojai. Nuo 1979 metų vykdoma šeimos planavimo politika, o ypač vieno vaiko politika, lėmė, kad didžioji dauguma kinų dabar yra darbingo amžiaus. 2050 metais 1,6 darbingo amžiaus suaugusiesiems reikės pasirūpinti vienu, jau sulaukusiu 60-ties arba vyresniu. Surašymo metu įrašomas asmens amžius, lytis, etninė kilmė, profesija, tautybė ir kiti duomenys. Pirmą kartą bus įtraukti ir užsieniečiai.
Pekino miesto surašymo komandos direktoriaus pavaduotojas Gu Yanzhouas tikina, kad sunkiausia surašyti iš vienos vienos į kitą besikeliančius asmenis: „Net pastatai keičiasi kasdien. Vieni griūna, kiti kyla. Žmonės juda. Tad turime patikrinti pastatus ir žemėlapius, kad nepražiūrėtume besurašinėdami“.
Šiuo metu Kinija laikoma greičiausią urbanizaciją istorijoje išgyvenančia šalimi. Kasmet daugiau nei 10 milijonų palieka provincijas ir keliasi į miestus. Apie 47 procentai gyventojų, dabar gyvenančių miestuose ir didmiesčiuose, yra atvykėliai iš kaimų – pavadinamieji „liudong renkou“ (nepastovūs gyventojai). Dabar kinai turtingesni, turi privačios nuosavybės ir įtariai vertina valdžios kišimąsi į jų gyvenimą.
„Žmonės nedaug žino apie surašymą ir dažnai tai sieja su nuomojamų patalpų rodikliais ir nekilnojamojo turto mokesčiais. Kita priežastis yra ta, kad žmonės jaučiasi nesaugūs, įsileisdami nepažįstamuosius dėl galimų apgavysčių“, – vietinei žiniasklaidai teigė Šanchajaus surašymo biuro vadovas Yu Xumingas.
Pekinietis Gu Yanzhou įvardina tokius pasitaikančius atvejus kaip „nesusipratimą“: „Kai kurie gyventojai mano, kad surašymo duomenys galėtų būti panaudoti siekiant juos nubausti, pavyzdžiui, jeigu migravusi į miestą šeima turi daugiau nei vieną vaiką“, – pažymėdamas, kad remiantis surašinėtojams pateikta informacija nebus imtasi jokių bausmių formų.
Kinija bandė riboti gyventojų prieaugį pastaruosius tris dešimtmečius vykdydama gimimų kontrolę ir daugumai porų apribodama turėti vos vieną vaiką. Vyriausybės duomenimis, neįvedus tokios politikos, kinų būtų apie 300 milijonų daugiau nei esama.
Tačiau daug šeimų, ypač gyvenančių užmiestyje, turi papildomų vaikų, bet apie juos nepranešė. Pažeidusios griežtas taisykles poros vengia prisipažinti.
Kinijos gyventojus surašant 1982 m., pirmąkart po valdovo Mao Dzeduno mirties 1976 metais, buvo jaučiamas jų polinkis bendradarbiauti, teigė Jungtinių Tautų Gyventojų fondą Kinijoje 9-jame dešimtmetyje atstovavęs Aprodicio Laquianas: „Jie kantriai išsirikiavo, kad būtų suskaičiuoti. Dabar aš girdžiu, kad kai kurie jų nesiryžtų atverti durų“.
Tikimasi, kad surašinėtojai – daugiausia studentai ir valdininkai – sugebės klysti pakankamai mažai. Gu teigimu, paklaida neišvengiama, ir tikslinga būtų neviršyti 0,5 proc., o tai – 5 galimai trūkstami gyventojai iš 1000.
J.FlorCruzas šmaikštauja, kad dirbdamas žurnale TIME 1982 metais pabandė suskaičiuoti, kaip atrodytų 1 milijoną siekianti gyventojų gausybė. Esą jei kinai būtų žygiavę po keturis eilėje per Pekino Dieviškos Taikos Vartus pastoviu 3 km/val. greičiu, jau tuomet būtų užtrukę visus 10 metų.
