Pastaraisiais metais pasaulinė automobilių rinka išgyvena didžiausius pokyčius per kelis dešimtmečius. Kinijos gamintojai, dar prieš dešimtmetį laikyti tik pigesnių kopijų kūrėjais, šiandien diktuoja žaidimo taisykles.
Milžiniškos investicijos į technologijas, baterijas ir eksportą leido jiems aplenkti tokias rinkos senbuves kaip Japonija. Toliau aptariamos pagrindinės šio lūžio priežastys ir jo pasekmės tradiciniams automobilių gamybos centrams Europoje, Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje.
Dar prieš dešimt metų nedaugelis būtų drįsę tvirtai prognozuoti, kad kinų markės netrukus dominuos pasaulinėje automobilių rinkoje. 2022 m. Japonijos gamintojai pirmavo maždaug 8 mln. automobilių persvara, tačiau Kinija vos per trejus metus šį atotrūkį panaikino ir perėmė lyderio poziciją. Remiantis S&P Global Mobility duomenimis ir jų analize, kinų gamintojai pirmą kartą istorijoje aplenkė japonus pagal bendrą naujų automobilių pardavimų skaičių.
27 mln. naujų automobilių: rinkoje atsirado naujas lyderis
Preliminariais skaičiavimais, per praėjusius metus visame pasaulyje buvo parduota apie 27 mln. Kinijoje pagamintų automobilių. Tuo metu Japonijos gamintojų pardavimai, tikėtina, nepasiekė 25 mln. ribos.
Per kelerius pastaruosius metus rinka pasikeitė radikaliai. Šiandien jau galima tvirtai teigti, kad tempą diktuoja būtent Kinijos gamintojai – jų lengvųjų automobilių gamybos apimtys per trejus metus praktiškai padvigubėjo, o pati šalis tapo didžiausia automobilių eksportuotoja pasaulyje.
Šis šuolis nebuvo paremtas vien pigia darbo jėga. Kinijos pramonė investavo milžiniškas sumas į tyrimus ir plėtrą, tiekimo grandinių integravimą, naujų technologijų diegimą ir, svarbiausia, eksportą. Be to, kinų gamintojų nuolat daugėja, o jų strategija gerokai skiriasi nuo japonų. Pastarieji daugelį metų rėmėsi tradicinėmis ir paprastomis hibridinėmis sistemomis, o Kinija itin sparčiai žengė elektromobilių ir įkraunamų hibridų kryptimi.
Šiandien NEV (angl. New Energy Vehicle) kategorijai priskiriami automobiliai – įkraunami hibridai (plug-in), vandeniliu varomos transporto priemonės ir visiškai elektriniai modeliai – sudaro beveik 60 proc. visų naujų lengvųjų automobilių pardavimų Kinijoje.
Gera įranga ir žema kaina: Kinijos automobiliai užkariauja pasaulį
Vienas svarbiausių Kinijos sėkmės veiksnių – patrauklus kainos ir įrangos santykis. Kinų modeliai dažniausiai siūlomi itin gerai sukomplektuoti, su gausia standartine įranga, tačiau už gerokai mažesnę kainą nei dauguma europinių, japoniškų ar korėjietiškų konkurentų.
Siekdamos išnaudoti milžiniškus gamybos pajėgumus, Kinijos markės pradėjo agresyvią plėtrą užsienyje. Pavyzdžiui, Tailande japonų markių rinkos dalis per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nuo 90 iki 69 proc. Panašūs procesai jau akivaizdžiai pastebimi ir Europoje.
Europos Sąjunga, siekdama apsaugoti savo pramonę, įvedė papildomus muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Tai laikinai apribojo jų importą, tačiau kinų gamintojai labai greitai sureagavo ir pasiūlą nukreipė į įkraunamus hibridus. Vien per praėjusius metus Europoje jie pardavė daugiau kaip 2,3 mln. tokių automobilių.
Kinijos ekspansija keičia žaidimo taisykles: muitai JAV, Kanadoje ir ES
Į Kinijos automobilių gamintojų veržimąsi į rinką reaguoja ne tik konkurentai, bet ir valstybės. Gerai žinomos europinės ir amerikietiškos markės stengiasi mažinti kainas bei gerinti bazinę įrangą, kad išliktų patrauklios vartotojams.
Tačiau to nepakanka, todėl politiniu lygmeniu imamasi apsaugos priemonių. Jungtinės Valstijos ir Kanada, kaip ir Europos Sąjunga, įvedė itin didelius muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Tikimasi, kad tai bent iš dalies sušvelnins spaudimą vietos gamintojams ir suteiks laiko prisitaikyti prie naujų rinkos realijų.
Patys automobilių gamintojai taip pat ieško būdų, kaip prisitaikyti. „Nissan“ nusprendė naudoti Kinijoje kurtas elektromobilių platformas ir pasinaudoti jų sukaupta patirtimi, kad galėtų greičiau ir pigiau kurti naujus modelius. „Toyota“ stiprina bendradarbiavimą su komponentų tiekėjais iš Kinijos, siekdama kuo labiau sumažinti savo modelių savikainą ir išlaikyti konkurencingumą. Kinijos elektromobilių platformomis naudojasi ir „Mazda“.
Kinija – pasaulinės automobilių rinkos lyderė
Kinija tapo pasaulio lydere pagal automobilių pardavimus ir aiškiai parodė, kad būtent ši šalis šiandien nustato naujas žaidimo taisykles. Kitiems – Japonijai, Vokietijai, Pietų Korėjai, Jungtinėms Valstijoms – tai jokiu būdu nereiškia žaidimo pabaigos, tačiau sąlygos jiems tapo gerokai sudėtingesnės.
Tradiciniams gamybos centrams teks greitai prisitaikyti: investuoti į elektromobilius, baterijų technologijas, programinę įrangą ir naujus verslo modelius. Priešingu atveju Kinijos gamintojų pranašumas tik didės, o rinkos pusiausvyra dar labiau pakryps jų naudai.
