Kinija sustabdė didžiausio pasaulyje dalelių greitintuvo statybą. Planuotas žiedinis elektronų ir pozitronų susidūrintuvas (CEPC) turėjo būti maždaug 100 kilometrų ilgio – gerokai ilgesnis nei šiuo metu CERN veikiantis Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kurio ilgis siekia 27 kilometrus.
Apie tai pranešama mokslo naujienų suvestinėse. Nurodoma, kad Kinijos greitintuvo projektas pradėtas dar 2012 metais, kai CERN mokslininkai atrado Higgso bozoną. Tačiau šis milžiniškas projektas nebuvo įtrauktas į naująjį šalies penkerių metų planą 2026–2030 metams. Manoma, jog Pekinas šiuo metu tokius darbus laiko mažiau prioritetiniais, todėl projektui skiriama mažiau finansavimo ir išteklių.
Šiuos pokyčius patvirtino Aukštosios energijos fizikos instituto atstovas Van Ifanas. Pažymima, kad CEPC kūrėjų komanda ketina dar kartą pateikti pasiūlymą 2030 metais. Preliminari projekto kaina vertinama maždaug 5,1 mlrd. JAV dolerių.
Apibendrinant teigiama, kad Kinijos CEPC projektas iš esmės „iškrito iš žaidimo“, tikėtina, dėl didžiulių numatomų sąnaudų ir reikalaujamų išteklių. Vis dėlto Europos būsimasis žiedinis greitintuvas (FCC) vis dar laikomas perspektyviu projektu, prie kurio galėtų prisijungti ir Kinijos fizikai, jei šiai iniciatyvai Europoje bus pritarta iki kito Kinijos penkerių metų plano rengimo etapo.
Manoma, kad dabartinė LHC sistema bus išjungta 2040-aisiais. Jei Europoje FCC projektui bus duotas galutinis pritarimas, naujo greitintuvo statybas planuojama pradėti 2030-aisiais metais.
Tačiau statybos negali būti pradėtos automatiškai. Pirmiausia CERN valstybės narės ir tarptautiniai partneriai turi oficialiai patvirtinti greitintuvo infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektą.
Kinijos mokslo ir technologijų projektai
Kinija ir toliau plėtoja kitus ambicingus mokslo ir technologijų projektus. Spalį pranešta, kad šalis pasiekė itin svarbų etapą kuriant daugkartinio naudojimo raketą. Privati bendrovė „Landspace“ atliko pirmąjį dviejų pakopų raketos „Zhuque-3“ bandymą.
Anksčiau Kinija pristatė pirmąjį plazminį reaktyvinį variklį, kuris gali tapti tikru proveržiu aviacijoje. Šis įrenginys nenaudoja nei vandenilio, nei baterijų ir neišmeta į atmosferą cheminių teršalų, todėl laikomas kur kas „žalesne“ alternatyva tradiciniams reaktyviniams varikliams.
