Kinijos automobilių gamintojai didina hibridinių transporto priemonių eksportą į Europą ir planuoja daugiau modelių pagrindinei rinkai, taip atskleisdami Europos Sąjungos elektrinių transporto priemonių tarifų sistemos ribas.
Naujausi bloko elektromobilių tarifai, kuriais siekiama apsaugoti automobilių pramonę nuo pigaus kiniško importo srauto, netaikomi hibridiniams automobiliams. Analitikai teigia, kad dėl to pagrindiniai prekių ženklai, tokie kaip Kinijos pagrindinė elektromobilių gamintoja BYD, gali toliau plėstis regione.
Kai kurie automobilių gamintojai taip pat perkelia gamybą ir surinkimą į Europą, kad sumažintų su tarifais susijusias išlaidas.
„Augimą lemia tai, kad Kinijos gamintojai pereina prie hibridinių transporto priemonių, kad išvengtų naujų ES tarifų, taikomų iš Kinijos importuojamoms baterijomis varomoms transporto priemonėms“, – sakė analitikas Murtuza Ali. Jis tikisi, kad Kinijos hibridinių transporto priemonių eksportas į Europą šiemet išaugs 20 proc., o kitais metais – dar sparčiau.
Spalio pabaigoje įsigaliojo iki 45,3 proc. dydžio ES muitai iš Kinijos importuojamiems elektra varomiems automobiliams, kuriais siekiama atremti, Europos Komisijos teigimu, nesąžiningas subsidijas, padėjusias Kinijoje sukurti 3 mln. elektra varomų automobilių per metus gamybos pajėgumų rezervą, t. y. dvigubai didesnį nei ES rinka.
Duomenys rodo, kad 2023 metų spalio mėnesį prasidėję antisubsidijų tyrimai dėl Kinijos elektromobilių importo ir dėl ekonomikos sulėtėjimo lėtėjantys automobilių pardavimai Kinijoje paskatino kai kuriuos automobilių gamintojus pakeisti savo Europos strategiją ir daugiau dėmesio skirti hibridų eksportui.
Hibridiniai automobiliai tampa vis populiaresni kaip kompromisas
Hibridiniai automobiliai, kuriuose naudojamas benzino ir elektros energijos derinys, tampa vis populiaresni, nes pirkėjai juos laiko prieinamu kompromisu tarp vidaus degimo ir visiškai elektrinių modelių. Remiantis Kinijos lengvųjų automobilių asociacijos duomenimis, nuo liepos iki spalio mėnesio hibridinių automobilių eksportas į Europą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo daugiau nei tris kartus – iki 65,8 tūkst. vienetų – ir pakeitė iki šių metų pradžios ir 2023 metų smukusių pardavimų tendenciją.
Dėl to trečiąjį ketvirtį įkraunamų hibridinių ir įprastinių hibridinių transporto priemonių eksportas sudarė 18 proc. visų Kinijos transporto priemonių pardavimų į Europą, t. y. padvigubėjo nuo 9 proc. pirmąjį ketvirtį. Tačiau elektromobilių siuntų dalis sumažėjo iki 58 proc. nuo 62 proc. per tą patį laikotarpį.
Tikėtina, kad ši tendencija įgis dar didesnį pagreitį. Pasak analitikų, Kinija, kuri praėjusiais metais aplenkė Japoniją ir tapo didžiausia pasaulyje automobilių eksportuotoja, o tam padėjo jos dominuojanti padėtis elektromobilių srityje, intensyvina eksporto veiklą, kad išspręstų perteklinių pajėgumų problemą savo šalyje.
Atsižvelgiant į 100 proc. tarifus, taikomus Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, Europa taip pat yra vienas akivaizdžiausių Kinijos automobilių gamintojų rinkų. Europos Komisija neatsakė į prašymą pakomentuoti didėjantį hibridinių automobilių importą iš Kinijos.
Didieji Kinijos automobilių gamintojai, tenkindami didėjančią nebrangių ir ekonomiškesnių automobilių paklausą augant infliacijai, gali pakenkti Europos iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių rinkai, kurioje dominuoja Europos ir Japonijos bendrovės. BYD Europoje konkuruoja su „Volkswagen Group“ ir „Toyota“, pristatydama savo pirmąjį šiam regionui skirtą iš tinklo įkraunamą hibridinį modelį „Seal U DM – i“.
Modelio kaina – nuo 35 tūkst. eurų, t. y. 700 eurų mažesnė nei geriausiai parduodamo VW PHEV modelio „Tiguan“ ir 10 proc. pigesnė nei „Toyota“ C – HR PHEV. BYD taip pat svarsto galimybę savo naujoje gamykloje Vengrijoje gaminti ir elektromobilius, ir hibridus. „Šis segmentas gali turėti didesnį augimo potencialą, kai Kinijos automobilių gamintojai į Europą pristatys daugiau įperkamų variantų, kurie būtų patrauklūs sąnaudoms jautriems vartotojams“, – numato analitikai.
SAIC, kurios elektromobilių eksportui į ES taikomas didžiausias papildomas 35,3 proc. tarifas, yra sakiusi, kad Europos rinkai planuoja gaminti gaminius su įvairiomis transmisijos sistemomis. Jos MG prekės ženklas yra geriausiai Europoje parduodama Kinijos markė.
Antras pagal pardavimus Kinijos automobilių gamintojas „Geely“ praėjusį mėnesį Europai pristatė naują savo prekės ženklo „Lynk & CO“ iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį. „Pastaruoju metu pasauliniai automobilių gamintojai vis dažniau pristato elektrifikuotus hibridinius modelius viso pasaulio rinkoms, tai atitinka vartotojų poreikius ir pirkimo tendencijas“ – sakė „Geely“ atstovas.
Japonijos automobilių gamintojai taip pat naudojasi tradicinių hibridinių modelių augimu Europoje šiais metais ir sprendžia savo pajėgumų pertekliaus problemas Kinijoje. Kompanija „Honda“, kurios automobilių pardavimai Kinijoje per pirmuosius devynis šių metų mėnesius smuko 29 proc., iš Kinijos į Europą eksportuoja du įprastinius hibridinius automobilius, vieną iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį ir vieną visiškai elektrinį modelį.
Nors didėjantis eksportas iš Kinijos gali sukelti intensyvią kainų konkurenciją Europos hibridinių transporto priemonių rinkoje, kai kurie ekspertai įspėja, kad Kinijos įmonės greičiausiai daugiau baimindamosi, kad nesukeltų dar vieno ES tarifų etapo. „Jei BYD į Europą išveš „Qin Plus“ už 20 tūkst. eurų kainą, esu tikras, kad tai sukels dar vieną žemės drebėjimą“, – sakė analitikas.
