Kinijoje prasidėjo didžiulio masto hidroelektrinės statybos projektas Tibeto regione, kuris, pasak pareigūnų, taps didžiausia vandens užtvanka pasaulyje. Ši milžiniška konstrukcija bus įrengta ant Jarlungo Cangpo upės, o jos baigtas projektas gerokai pranoks dabar didžiausia laikomą „Trys tarpekliai“ užtvanką.
Be įspūdingo dydžio, naujoji užtvanka taps ir galingiausia hidroelektrine, galinčia kasmet pagaminti iki 300 milijardų kilovatvalandžių elektros energijos.
Oficiali statybų pradžia paskelbta Nyingčio mieste. Renginyje dalyvavo ir Kinijos premjeras Li Cqiangas. Šis įvykis pažymėjo naujo etapo pradžią ambicingame energetikos projekte, kurį Kinija laiko svarbiu žingsniu siekiant pereiti prie švaresnių energijos šaltinių.
Tačiau statybos neapsiėjo be tarptautinių ginčų. Jarlungo Cangpo upė teka iš Tibeto plokščiakalnio ir vėliau kerta Indijos valstijas Arunačal Pradešą ir Asamą, o galiausiai pasiekia Bangladešą, kur tampa Brahmaputros upe. Tiek Indija, tiek Bangladešas išreiškė susirūpinimą, kad tokio masto projektas gali paveikti aplinką, žemės ūkio drėkinimą ir vandens prieinamumą jų šalyse.
Nors Kinijos valdžia tikina, kad užtvankos poveikis aplinkai buvo išsamiai įvertintas ir kad ji neturės neigiamo poveikio žemupio regionams, kaimyninės šalys išlieka skeptiškos. Yra baiminamasi, kad Kinija galėtų naudoti užtvanką kaip geopolitinį įrankį, galintį paveikti vandens tėkmę ir net sukelti potvynius tam tikrose teritorijose.
Galingesnė nei „Trys tarpekliai“
Užtvanka Tibete bus didesnė net už legendinę „Trys tarpekliai“ užtvanką Jangdzės upėje. Planuojama, kad ji susidės iš penkių hidroelektrinių pakopų, kurios drauge per metus sugeneruos iki 300 milijardų kilovatvalandžių energijos. Tai yra maždaug tris kartus daugiau nei šiuo metu generuoja „Trys tarpekliai“.
Projekto bendra kaina siekia apie 1,2 trilijono juanių, kas prilygsta maždaug 167 milijardams JAV dolerių. Kinijos valdžia tvirtina, kad tai svarbus žingsnis įgyvendinant šalies energetinę transformaciją ir mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vis dėlto Indija ir kitos šalys mato didesnę riziką, nei naudą. Ypač dėl to, kad Kinija laikosi pozicijos, jog Arunačal Pradešas turėtų priklausyti pietų Tibetui, o tai dar labiau kursto politinę įtampą regione.
Nauja įmonė valdyti milžinišką projektą
Atsižvelgiant į projekto mastą, Kinija įsteigė naują valstybinę įmonę pavadinimu „China Yajiang Group“, kuri bus atsakinga už visą užtvankos statybą ir taps jos oficialiu savininku. Tai rodo, kad Kinija žvelgia į šį projektą kaip į strateginės svarbos nacionalinę iniciatyvą, kuri ne tik pagamins energijos, bet ir sustiprins šalies pozicijas regione.
Kol vieni šį projektą mato kaip inžinerinį šedevrą, kiti vertina jį kaip geopolitinę grėsmę. Tačiau aišku viena, pasaulis netrukus išvys naują didžiausią užtvanką, kuri gali pakeisti regiono energetinį ir politinį žemėlapį.
