Dovilė Raustytė
Aktoriui užtenka nusifilmuoti viename gerame filme ir visada knietės pasižiūrėti kitus, kuriuose jis vaidina. Taip buvo su Ewanu Mcgregoriu ir „Traukinių žymėjimu“ (angl. Trainspoting), Ryanu Goslingu ir „Mano liūdna meilės istorija“ (angl. Blue Valentine) ar su Audrey Tautou ir „Amelija iš Monmartro“ (angl. Amelie from Montmartre). Pastaroji aktorė ir paskatino pažiūrėti garsaus romano „Subtilumas“ ekranizaciją.
Čia ji, žinoma – svajonių moteris, bet dėl jos pademonstruoto grožio ir elegancijos nekyla nei moteriškas pyktis nei pavydas. Apskritai moterims nepatarčiau žiūrėti šio filmo su vyriška kompanija, o vyrams – artintis prie tokių juostų. Nors, aišku, nusišypsoti būtų dėl ko ir jiems ar bent jau paganyti akis į A. Tautou. Tačiau labai puikiai už juos tai gali padaryti ir moterys.
Scenarijus – stereotipinė meilės istorija (neveltui filmas rodomas pačiuose didžiausiuose Lietuvos ekranuose). Vaikinas užkalbina labai gražią merginą kavinėje, jie įsimyli, susituokia, tampa patys geriausi draugai, tačiau po trejų metų poros gyvenimo tarsi sapne, vyrui sustoja širdis tradiciškai bėgiojant rytinį krosą.
Likusi viena A. Tautou įkūnyta herojė pasineria į darbą, kur sutinka vyruką. Jos geriausia draugė, pamačiusi jį, praranda trumpam kalbos dovaną. Jis, ne tas žodis, koks neišvaizdus. Garantuoju, tam niekas nepaprieštarausite, bet užtat labai labai subtilus, kaip ir dėl mylimojo netekties kenčiančios moters naujas požiūris į meilę…
