Jau antra savaitė iš eilės „Kino pusryčiai“ aitriai kvepia spragėsiais. Galima būtų kaltinti kaimynų naktines filmų peržiūras, per kurias skamba visas sienas griaunanti, žinote, didžiųjų ekranų filmams būdinga muzika pagrindiniams herojams pagaliau atsidūrus vienam kito glėbyje, grįžus kam nors iš karo ir pan. situacijose.
Tačiau filmo „Australija“ pasirinkimo priežastys šį kartą kitos – pasaulis, sulaikęs kvapą, laukia gegužės 10 d., kuomet bus pristatytas režisieriaus Bazo Luhrmanno filmas „Didysis Getsbis“. Kodėl gi prieš tai nepažiūrėjus šio kūrėjo 2008 m. filmo?
Šią juostą galima priskirti kategorijai „Mažiau ar labiau, bet vis tiek patiks“. Prireiks ne vienos pertraukėlės, nes filmo trukmė – 2 val. 45 min. Ar prailgo? Šiek tiek. Tik nežiūrėkite naktį, nes gali būti, kad tie kaimynai miega, kuomet pagaliau viskas, kaip ir turėjo būti, baigiasi gerai.
„Australija“ taip pat tituluojama laiminga pabaiga, nors per šį filmą mirė ne vienas žmogus, tačiau pagrindinių herojų likimus, kaip ir pridera tokio tipo filmams, mirtis aplenkia.
Taigi juosta nukelia į 1939 m. Australiją, kur atvykusi Sarą Ešli vaidinanti Nicole Kidman, sužino, kad tai ne tik graži šalis su šokinėjančių kengūrų panoramomis, bet ir jos turtų besigviešiančių sąmokslininkų kraštas, kuriame yra ir gražių vyrų… Filme stipriai paliečiama rasizmo tema, nukreipta prieš žemyno vietinius – aborigenus. Pastarieji kino juostą praturtina istorija ir suteikia magiško prieskonio.
Tai paskutinis žymiojo australo filmas, tad pažiūrėti jį prieš didžiąją metų premjerą tikrai verta, nors ir žinote, kad pabaigoje jūsų laukia happy endas.
