Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis startuos rugsėjo 18 d. Jau antra savaitė žiūrime būsimos programos filmus. Šiandien, prašau, atkreipti dėmesį į kiek neįprastos šeimos istoriją.
„Dvaras“ / „The Manor“, rež. Shawney Cohen, Kanada, 2013, 78 min.
Siužetas
Shawney Coheno šeimai jau maždaug 30-metį priklauso striptizo klubas „Dvaras“. Vyras grįžta po ilgo laiko į mažą Kanados miestelį ir padeda tėvui ir broliui tvarkytis su klubo ir greta jo esančio motelio reikalais. Jo administratorė jau kurį laiką priklausoma nuo narkotikų, brolis susitikinėja su prostitute, mama sveria – 38 kilogramus, tėvas – 180 kilogramų. Daugiau, galima sakyti, viskas gerai, tik ir pats Shawney jaučiasi pametęs savo kelią. Jo nuotaika truputį pasitaiso susiradus merginą, tačiau ne kiekvienai patiktų, kai atėjus susipažinti su mylimojo tėvu, aplink šmėžuoja nuogos gražuolės. Žodžiu, Shawney griebiasi kameros, kuri galbūt vienintelė gali sustatyti viską į savo vietas arba bent jau nurodyti, kaip viskas galėtų jose atrodyti.
Pliusai
Ironija ir drąsa. Ne tik režisieriaus, bet ir visos jo šeimos. Ne kiekvienas leistų į savo problemas pasauliui pažvelgti pro padidinamąjį stiklą. Į beviltiškas situacijas žiūrima su humoru. Jis nulemia filmo nuotaiką. Nuobodus šis filmas negali būti ir dėl jo veikėjų. Unikalūs charakteriai atskleidžiami jų artimiausio žmogaus. Ir tai smarkiai jaučiasi.
Minusai
Labai gaila, bet šis filmas nėra užbaigtas. Nufilmuoti savo šeimą, nors ir puikiai atskleidžiant jos narių portretus, neužteko. Pagreitis, užuot augęs, filmo pabaigoje, šiek tiek išsikvepia. O išvada, kad striptizo klubas, rodos, visų bėdų priežastis, iš tikro vienintelis tiek metų funkcionuoja tinkamai, – nebuvo tokia stipri, kad ištemptų filmą iki galo.
Būtinai rinkis šį filmą, jei manai, kad tavo šeima yra gauja keistuolių, turinčių krūvą neišsprendžiamų problemų. Tikrai apsidžiaugsi, kad jums nepriklauso striptizo klubas ar panaši įstaiga.
Režisierius Shawney Cohen (dešinėje) su tėvu ir jaunesniuoju broliu
Įdomus faktas
„Kartais ima atrodyti, kad gyveni viename iš Bukowskio romanų“, – sako iki šiol klube ir viešbutyje dirbantis Shawney. Prie viso to, kaip rodoma ir filme, jis drauge su tėvu ėmė užsiimti socialine veikla, padedančia benamiams, buvusiems narkomanams, alkoholikams integruotis į visuomenę. Jie leidžia hostelyje nemokamai apsistoti žmonėms, kuriems reikia vietos ir laiko, kad jie galėtų atsistoti ant kojų ir pradėti naują gyvenimą. Beje, visus tuos dvejus metus, kol buvo renkama medžiaga filmui, šeimos nariai nežinojo, kodėl kone kasdien jų veiksmus seka kamera. Ilgainiui jie prie to priprato ir ėmė nebekreipti dėmesio, o Shawney, kaip ir bet kuriam kitam dokumentikos režisieriui, to ir tereikėjo. Tačiau nepaisant to, akivaizdu, kad prie kilnių ir socialių poelgių bus prisidėjusi ir jos didenybė Kamera.
Įvertinimas (iš 5 balų)
Filmas, nors ir turi keletą „bet“, įtraukia linksmai pasakojama netradicinės šeimos istorija, kuri tikrai verta neabejotino 4 .
Taip pat skaitykite: Kino pusryčiai su VDFF. 10 minučių funikulieriuje virš kalnuotų Nepalo džiunglių
