Dovilė Raustytė
Žymus atlikėjas Bobas Marley daugeliui asocijuojasi su regio muzika ir kanapių suktine. Tik ne visi žino, kad šis žmogus buvo ir tebėra masių dvasinis lyderis, o jo kadaise skelbtos gražios mintys iki šiol plinta po pasaulį. Sunkiai savo gyvenimą pradėjusio ir dar sunkiau jį pabaigusio Bobo Marley’io biografija abejingų nepaliekančiame „Kino pavasario“ filme.
„Marley“ (angl. Marley), rež. Kevin Macdonald, JAV, 2012 m., 152 min.
Siužetas: sunku įsivaizduoti, kaip galima sukurti blogą filmą apie kultinį muzikantą, kuris ne tik pats be galo įdomi asmenybė, bet ir visa jį supusi aplinka verta atskiro filmo. Dar reikia nepamiršti, kad tame filme skambės labai gera muzika. Bobo Marley’io vaikystė prabėgo skurdžiame kaimelyje, kenčiant užgauliojimus dėl savo maišyto kraujo. Jo tėvas buvo baltaodis, kurį jis matė per gyvenimą tik keletą kartų. Paauglys, likęs vienas priešiškai nusiteikusioje Jamaikoje, visomis jėgomis ėmė kabintis savo svajonės, kol galiausiai į jo koncertus pradėjo plūsti masės įvairiausių rasių žmonių. Tai vienas momentas. Kitas – rastafari judėjimas, persmelkęs B. Marley’io kasdienybę, padėjo jam ir be muzikos palenkti į savo pusę daugybę žmonių. Jie trokšte troško būti greta jo vien, kad išgirstų, ką ir kaip jis šneka. Prie jo namų nusidriekdavo eilės, nes po vykusių koncertų jis tiesiog gatvėje dalindavo pinigus žmonėms, ir „ne šiaip šelpdavo, o duodavo tiek, kad užtektų pradžiai“. Visą gyvenimą stengęsis skleisti vien meilę ir taiką, kaip ir jo dievas Jah, gyvenimą baigė nukamuotas šių dienų maro – vėžio.
Pliusai: muzika, pašnekovai, nuotaika, daugiasluoksniškumas. Nė akimirkos nebuvo nuobodu, kaip kad kartais nutinka žiūrint biografinius dokumentinius filmus. Žinoma, galima šį žmogų pavaizduoti ir neigiamai: narkotikai, poligamija, vadovavimas vadinamajai rastafari sektai… Jo vienas iš 11 vaikų sako, kad jis tikrai nebuvo pats geriausias tėvas, o viena iš daugelio turėtų moterų pripažįsta, kad jis buvo labai nesąžiningas savo meilužių atžvilgiu. Bet tai tik įneša papildomų spalvų į žalios, geltonos ir raudonos paletę.
Minusai: pritrūko archyvinių interviu su pačiu B. Marley, tačiau režisierius sako, kad tai viskas, ką pavyko rasti.
Rinkis šį filmą, nors ir nesi regio gerbėjas, labai gali būti, kad po šio filmo juo tapsi.
Nuogirdos: „O aš maniau, kad jis mirė nuo plaučių vėžio“.
Įdomus faktas: prieš mirtį Bobas Marley sakė, kad jo didžiausias troškimas – viso pasaulio žmonių susivienijimas. Ir tai, kad tiek Europoje, tiek Azijoje, tiek, žinoma, ir Amerikoje bei visuose kituose žemynuose žmonės tikrai paniūniuotų „One love, one heart“, jau galima sakyti, kad jo gyvenimo svajonė išsipildė.
Įvertinimas (iš 5 balų): 5.
