Pasibaigus šventėms daugeliui kyla klausimas, kur dėti eglutę, kad tai būtų ir patogu, ir nekenktų aplinkai. Tiek vazonuose auginamos, tiek nukirstos ar dirbtinės eglutės turi būti tvarkomos pagal tam tikras taisykles. Toliau pateikiami aiškūs patarimai, kaip elgtis su skirtingais eglučių tipais, kad išvengtumėte klaidų ir galimų baudų.
Daugelis žmonių vis dar laiko gyvą eglutę vazone vienkartine šventine dekoracija. Tačiau tai – didelė klaida. Tinkamai prižiūrėta eglutė turi didelę tikimybę prigyti pasodinta į žemę ir toliau augti natūralioje aplinkoje. Tai vienas iš ekologiškiausių sprendimų, kurį rekomenduoja specialistai.
Kol eglutė stovi namuose, labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas:
- Reguliarus laistymas. Žemė vazone neturi visiškai išdžiūti.
- Atstumas nuo šilumos šaltinių. Eglutę būtina statyti kuo toliau nuo radiatorių ir kitų šildymo prietaisų, kad ji neišdžiūtų.
Jeigu medis nebuvo per daug išdžiovintas, prieš sodinant jį lauke reikėtų pamažu pripratinti prie žemesnės temperatūros. Tam kelioms dienoms galima:
- perkelti eglutę į vėsesnę patalpą, laiptinę ar garažą;
- saulėtą dieną pastatyti ją ant balkono ar terasos.
Po kelių tokių dienų eglutę jau galima sodinti į dirvą – sode, darže ar sodyboje. Vis dažniau miestų savivaldybės organizuoja bendras akcijas, kurių metu po švenčių surenkamos ir pakartotinai pasodinamos vazonuose augintos eglutės žaliuosiuose miesto plotuose.
Gyva nukirsta eglutė: kur ir kaip ją išmesti?
Gyvos, nukirstos eglutės dažnai išmetamos į mišrių atliekų konteinerį – tai didelė klaida, už kurią kai kurios atliekų tvarkymo įmonės gali skirti baudą.
Prieš atsikratant tokios eglutės reikėtų:
- nuimti visas dekoracijas ir kabliukus;
- jei įmanoma, supjaustyti eglutę į mažesnes dalis ir sudėti į biologinių (BIO) atliekų konteinerį.
Jei šakų ir kitų dalių susikaupia daug, geriausia:
- išmesti eglutę į specialų konteinerį ar vietą, kurią nurodo namo administratorius (tokie skelbimai dažniausiai atsiranda sausio pradžioje); arba
- nuvežti ją į artimiausią didelių ir specifinių atliekų priėmimo aikštelę.
Turintiems nuosavą sklypą ar sodą nukirsta eglutė gali puikiai pasitarnauti ir vietoje:
- smulkiai supjaustytos šakos tinka kaip natūrali mulčiavimo medžiaga, kuri apsaugo augalus nuo šalčio ir pavasarį padeda ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje.
Dirbtinė eglutė: kaip jos atsikratyti?
Dirbtinės eglutės turėtų tarnauti daug metų, todėl pirmiausia verta pagalvoti, ar tikrai būtina jos atsisakyti. Jeigu eglutė vis dar atrodo pakankamai gerai, geriausias sprendimas – ją perduoti kitiems:
- padovanoti kaimynams ar pažįstamiems;
- pasiūlyti vietos bendruomenės centrui, mokyklai, bibliotekai, poliklinikai ar kitai įstaigai.
Stipriai pažeistos, nebetinkamos naudoti dirbtinės eglutės kelia daugiau rūpesčių. Jose naudojamos įvairios medžiagos – plastikas, metalas ir kt. Dėl to jų perdirbimas sudėtingas, todėl paprastai tokias eglutes leidžiama mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Vis dėlto, kiek įmanoma, rekomenduojama rinktis kitus sprendimus:
- nuvežti seną dirbtinę eglutę į didelių ir specifinių atliekų priėmimo aikštelę;
- palaukti numatytos didelių gabaritų atliekų surinkimo dienos ir išnešti eglutę kartu su kitais stambesniais daiktais.
