Kai šiandien kalbame apie klimato kaitą, daugelis mano, kad tai XXI amžiaus problema. Tačiau mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad žmogaus veiklos pėdsakai atmosferoje atsirado dar XIX amžiaus pabaigoje. Nors tuomet nebuvo technologijų, kurios galėjo tai užfiksuoti, šiuolaikinės žinios leidžia pažvelgti į praeitį iš naujos perspektyvos ir suprasti, kiek anksti pradėjome keisti Žemės klimatą.
Mokslininkų komanda atliko vadinamąjį mintinį eksperimentą, kurio metu įsivaizdavo, kas būtų, jei 1860 metais klimato tyrinėtojai būtų turėję šiandienines palydovines stebėjimo sistemas. Tyrimo rezultatai parodė, kad jau 1885 metais buvo galima aiškiai matyti žmogaus poveikį atmosferai, pirmiausia dėl intensyvaus anglies ir medienos deginimo. Tai laikotarpis, kai pramoninė revoliucija Europoje ir Šiaurės Amerikoje pasiekė savo įkarštį, o gamyklų kaminai be perstojo leido dūmus į dangų.
Svarbiausia tai, kad šis tyrimas parodė, kad klimato kaita nėra naujas reiškinys. Ji neatsirado staiga. Ji formavosi dešimtmečiais, net šimtmečiais, o pirmieji jos ženklai buvo pastebimi jau gerokai anksčiau, nei iki šiol manyta.
Ne šiluma, o šaltis yra pirmasis įrodymas
Paradoksalu, tačiau pirmasis aiškus klimato pokyčių ženklas nebuvo Žemės paviršiaus temperatūros kilimas. Vietoj to, tyrime pabrėžta, kad pirmiausia pastebimas reiškinys buvo temperatūros kritimas stratosferoje viename iš viršutinių atmosferos sluoksnių. Tai paaiškinama tuo, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip anglies dvideginis, sulaiko šilumą apatiniuose sluoksniuose (troposferoje), tačiau tuo pačiu slopina šilumos absorbciją aukščiau, dėl ozono sluoksnio pokyčių. Rezultatas, tai atvėsusi stratosfera, kuri tampa savotišku žmogaus poveikio „antspaudu“.
Toks pokytis, anot tyrėjų, būtų buvęs pastebimas net ir naudojant tik duomenis iš šiaurinio pusrutulio. Tai rodo, kad, turėdami tinkamas priemones, XIX amžiaus pabaigos mokslininkai galėjo aptikti klimato kaitos ženklus jau 1890-aisiais.
Kodėl tai svarbu mums dabar?
Šis tyrimas nėra vien tik įdomus istorinis scenarijus. Jis turi svarbią žinią šiandienai. Jei žmogaus veiklos poveikis klimatui buvo matomas jau prieš daugiau kaip šimtmetį, o mes ilgus dešimtmečius to nepastebėjome arba ignoravome, kyla klausimas ar ir šiandien nematome kai kurių įspėjamųjų signalų?
Šiandien žmonija stovi ties klimato kaitos lūžio riba. Tarša, miškų naikinimas, pramonės plėtra ir beatodairiškas gamtos išteklių vartojimas jau padarė milžinišką žalą mūsų planetos ekosistemoms. Klimato šiltėjimas jau lemia ekstremalius orų reiškinius, sausras, potvynius, tirpstančius ledynus ir nykstančias gyvūnų rūšis.
Mokslininkai įspėja, kad iki 2050 metų mūsų laukia dar spartesni klimato pokyčiai nei per paskutinius 40 metų. Tai reiškia, kad mūsų veiksmai šiandien nulems, ar įmanoma išvengti katastrofinių padarinių rytoj. Tai ne vien aplinkosauginis klausimas, tai ir socialinis, ekonominis bei politinis iššūkis, reikalaujantis globalios atsakomybės.
Laikas mokytis iš praeities
130 metų atgalinė data, kai pirmą kartą galima buvo aptikti žmogaus poveikį klimatui, turi tapti pamoka. Ji primena, kad negalime pasikliauti vien technologijomis ar laikinu komfortu. Žemė mums siuntė signalus jau seniai dabar mūsų atsakomybė juos išgirsti ir veikti išmintingai.
Jei nepasimokysime iš istorijos, būsime pasmerkti ją pakartoti, tik šįkart pasekmės gali būti daug skaudesnės. Mūsų rankose sprendimai, kurie gali nulemti, ar ateities kartos turės galimybę gyventi pasaulyje, kuriame klimatas nėra grėsmė, o gyvybės sąlyga.
