Vandenynų gelmėse, kur trūksta deguonies ir saulės šviesos, gali gimti nauja grėsmė gyvybei. Mokslininkai įspėja, kad dėl šylančio klimato plinta mikroorganizmai, gaminantys metilgyvsidabrį, tai stiprią neurotoksinę medžiagą, pavojingą tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Ši jungtis gali lengvai patekti į maisto grandinę per žuvis ir jūros gėrybes. Klimato kaita mums dažniausiai asocijuojasi su tirpstančiais ledynais, karščio bangomis ar audromis.
Tačiau po vandeniu vyksta mažiau matomas, bet ne mažiau pavojingas procesas yra toksinų susidarymas vandenynų gelmėse. Būtent ten, kur vanduo šiltėja ir deguonies kiekis mažėja, vystosi mikroorganizmai, galintys gaminti nuodingą metilgyvsidabrį.
Tyrimai rodo, kad šis reiškinys gali būti toks pat pavojingas kaip pramoninė tarša. Kai jūros vanduo praranda deguonį, prasideda cheminiai procesai, leidžiantys bakterijoms paversti neorganinį gyvsidabrį į pavojingą formą. Tai kelia realią grėsmę jūrų ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
Kaip susidaro metilgyvsidabris?
Švedijos Umea universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Eriko Capo, tyrė Juodosios jūros dugno nuosėdas, kurių amžius siekia daugiau nei 13 tūkst. metų. Jie aptiko DNR pėdsakų bakterijų, galinčių gaminti metilgyvsidabrį, kai aplinkoje trūksta deguonies.
Daugiausia tokių mikroorganizmų gyvavo prieš 9 – 5 tūkst. metų, kai klimatas buvo šiltesnis ir drėgnesnis. Mokslininkai nustatė, kad šių organizmų gausėjimas sutapo su laikotarpiais, kai vandens deguonies kiekis smarkiai sumažėjo.
Tai įrodo, jog net be žmogaus veiklos šiltėjantis klimatas gali skatinti toksinių medžiagų susidarymą. Pasak dr. E. Capo, šie rezultatai yra aiškus signalas, kad klimato kaita gali tiesiogiai paveikti jūrų cheminę pusiausvyrą.
Pavojus Baltijos jūrai ir žmogui
Tyrėjai pabrėžia, kad panašios sąlygos kaip Juodojoje jūroje dabar formuojasi ir kituose regionuose, tai ypač pakrančių vandenyse, tarp jų ir Baltijos jūroje. Šiltėjantis vanduo blogiau maišosi, o dėl dumblių žydėjimo gilesni sluoksniai netenka deguonies.
Tai sudaro idealias sąlygas mikroorganizmams, kurie gali gaminti metilgyvsidabrį. Ši medžiaga kaupiasi žuvyse ir jūros gėrybėse, todėl per maistą patenka ir į žmogaus organizmą.
Net maži kiekiai gali pakenkti nervų sistemai, ypač vaikams ir nėščioms moterims. Mokslininkė Meifang Zhong įspėja, kad plečiantis deguonies stokos zonoms didėja rizika, jog žmonės bus paveikti šios nematomos, bet pavojingos neurotoksino formos.
Praeities pavyzdžiai, tai įspėjimas ateičiai
Lyginant senovinius ir šiuolaikinius duomenis, paaiškėjo, kad mikroorganizmai, gaminantys metilgyvsidabrį, anksčiau dauginosi dėl natūralių klimato pokyčių, o šiandien dėl žmogaus veiklos.
Pramoninė tarša ir maistinių medžiagų perteklius vandenyse spartina šį procesą. Tai reiškia, kad žmonės dabar patys kuria sąlygas, kurios anksčiau susiformuodavo per tūkstantmečius.
Mokslininkai perspėja, kad metilgyvsidabrio gamyba gali dar labiau suaktyvėti, jei klimatas toliau šils, o vandenynuose mažės deguonies. Šis nematomas pavojus grasina tiek jūrų gyvybei, tiek žmonėms. Norint to išvengti, būtina stabdyti klimato kaitą ir riboti taršą, kol neurotoksinai dar nepaplito plačiau po pasaulio vandenis.
