Knygų pusryčių konkurse – kelionės po Afriką, Kiniją, Indiją ir Iraną

Laikas.lt

„Kelionės su Herodotu” – paralelių įžvalga žaižaruojanti kelionių prisiminimų knyga, kurioje pastabas apie XX amžiaus pasaulį papildo nepraradusios aktualumo Antikos „reporterio” Herodoto eilutės – jo „Istoriją” Kapuscinskis vežiojosi į visas savo gyvenimo keliones.

Tai pirmoji Ričardo Kapuscinskio „žurnalistikos pamoka“ lietuvių kalba, skirta visiems, kas domisi pasaulio istorija, kelionių dokumentika.

Knygoje R. Kapuscinskis aprašo keliones po Afriką, Kiniją, Indiją ir Iraną. Jo žurnalistinė proza žavi puikiu literatūriniu stiliumi, stebėtinu dėmesingumu gyvenimo smulkmenoms, antropologiniu įžvalgumu, jautrumu įvairioms žmonių gyvenimo formoms.

Ričardas Kapuscinskis (Ryszard Kapuściński, 1932–2007) lenkų rašytojas, žurnalistas, visame pasaulyje pripažintas reportažo meistras buvo ne tik atskira epocha lenkų „aukštosios”, literatūrinės žurnalistikos istorijoje, bet ir visos Europos žurnalistika po jo knygų negrįžtamai pasikeitė. Už savo knygas Kapuscinskis 1994 m. buvo apdovanotas Leipcigo mugės Europos santarvės premi¬ja, 1999 m. – Alfredo Toepferio fondo Hanzos Johanno Wolfgango Goethe‘s premija ir tais pačiais metais išrinktas žymiausiu XX a. lenkų žurnalistu, kelis kartus buvo nominuotas Nobelio premijai ir laikytas vienu rimčiausių kandidatu jai gauti Kapuscinskis išleido 19 reportažų knygų (iš viso apie 120 vertimų į įvairias pasaulio kalbas).

Trumpa ištrauka:

Su Marijaus žmona ėmėme vaikščioti po parduotuves. Tai man buvo atradimų žygiai. Labiausiai mane apstulbino trys dalykai. Pirma, kad parduotuvės buvo pilnos prekių, sprogo nuo prekių, kurios slėgė lentynas ir prekystalius, liejosi ištvinusiais, įvairiaspalviais upeliais ant šaligatvių, gatvių ir aikščių. Antra, kad pardavėjos nesėdėjo, bet stovėjo, įsižiūrėjusios į įėjimo duris. Buvo keista, kad jos stovėjo tylomis užuot sėdėjusios ir plepėjusios tarpusavyje. Juk moterys turi tiek bendrų temų. Rūpesčių su vyru, rūpesčių su vaikais. Kaip apsirengti, kaip sveikata, ar vakar niekas neprisivilo. O tuo tarpu susidarė įspūdis, lyg jos būtų tarpusavyje nepažįstamos ir nenorėtų vienos su kitomis kalbėtis. Trečias netikėtumas buvo tai, kad pardavėjos atsakinėjo į užduodamus klausimus. Atsakinėjo ištisais sakiniais ir dar gale sakė – grazie! Marijaus žmona kažko klausė, o jos klausėsi geranoriškai, susikaupusios ir palinkusios, lyg po akimirkos turėtų startuoti kažkokiose lenktynėse. Paskui pasigirsdavo tas dažnai kartojamas, sakramentalinis – grazie!

Laimėti knygą – čia.
O jei nepavyks, užsukite į internetinį knygyną www.mintis.eu!