Laikas.lt
Knygų ekranizacijos – dažnas, bet nebūtinai sėkmingas reiškinys. Kad knyga virstų animaciniu filmuku pasitaiko žymiai rečiau, o tokia sėkmė, kokios sulaukė rusų rašytojo Eduardo Uspenskio istorijos apie trijulę iš Rūpienių kaimo, apskritai retai pasitaiko. Žymieji filmukai buvo sukurti pagal rašytojo knygas, o birželio pradžioje lietuviškai išleista vienintelė serijos knyga, kurioje aprašyti nuotykiai nebuvo įtraukti į animacinius filmukus.
Daugeliui mažai žinomas faktas, kad būtent E. Uspenskio kūriniai sovietmečiu buvo dažniausiai verčiami į kitas kalbas ir leidžiami užsienyje. Beveik visos šio rašytojo knygos buvo ekranizuotos. Jo dėka susipažinome su tokiais veikėjais kaip krokodilas Gena, Čeburaška ar Dėdė Fiodoras.
Pirmoji knyga apie trijulę iš Rūgpienių kaimo pasirodė 1974 m., o paskui sekęs trijų dalių animacinis filmukas sulaukė didžiulio pasisekimo. Į Lietuvą jis atkeliavo iš karto, o štai knygos teko laukti iki pat pernai metų. Pirmoji serijos dalis – „Dėdė Fiodoras, šuo ir katinas“ – pasakojo apie katino Matroskino, šuns Šariko ir savarankiškojo Dėdės Fiodoro pažintį bei nuotykius Rūgpienių kaime.
Birželio pradžioje leidykla „Nieko rimto“ išleido ir antrąją serijos dalį – knygą „Dėdės Fiodoro teta“. Šioje knygoje sutalpintos istorijos nebuvo perkeltos į kino ekranus, todėl visiems Rūgpienių kaimo ir jo gyventojų gerbėjams suteikiama unikali proga sužinoti apie dar niekur nematytus trijulės nuotykius. Šį kartą Dėdės Fiodoro, katino Matroskino ir šuns Šariko laukia netikėtumas, atkeliavęs iš miesto – į svečius atvyksta valdingoji teta Tamara. Kaip ir galima tikėtis, Rūgpienių kaimo gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom…
Knygos apie Dėdę Fiodorą yra laikomos pačiomis žinomiausiomis E. Uspenskio knygomis. Jos yra išverstos į 25 kalbas ir padėjo rašytojui išgarsėti net už tuo metu Europą skyrusios Geležinės uždangos. Šilto humoro kupinos istorijos savo aktualumo neprarado ir šiandien.
Laimėkite šią knygą čia.
