Laikas.lt
Jei vaikščiodami pamiškėj pamatysit lentelę su užrašu „Žalios pėdos“, nedvejodami pasukit gilyn. Čia gyvena daugybė simpatiškų padarėlių – Žąsinas, Voveriukas, Zuikis, išmintingasis Gandras, kakava kvepiantis Ežiukas, Meškutis, ieškantis savo vardo… Jie kartu žaidžia, išdykauja, keliauja vieni pas kitus į svečius, nuolat pakliūva į keisčiausias situacijas ir patiria daugybę nuotykių. Ir jie visi mielai taps jūsų draugais.
Skaitant istorijas apie Žąsiną bei jo draugus ne kartą nusišypsai. Gyvūnėliai bendrauja ir elgiasi visai kaip vaikai. Ir šmaikštūs bei nenuspėjami kaip vaikai.
O tu pats iškepei tą pyragą?
– Taip, – atsakė Zuikis, – pagal seną giminės receptą. Sako, nuo jo ilgėja ausys.
– Na, tavo ausys jau ir taip pakankamai ilgos, – tarė Voveriukas, – o va manosioms praverstų gabalėlis pyrago. (30 p.)
Gražu tai, kad autoriaus kuriami personažai nėra ponai tobulybės iš didaktinių pasakų. Jie tokie, kaip mes – klysta, kartais sumeluoja, nedrįsta prisipažinti, jog bijo, juokauja, gudrauja, bando pasirodyti šaunesni, nei yra… Nesunku juose atpažinti draugus, giminaičius ar net save patį. Tačiau, nepaisant savo tokių žmogiškų ydų, padarėliai žino, kas yra draugystė, kaip svarbu padėti bičiuliams ir kiek daug gali padaryti, kad jie būtų laimingi – galbūt net atsisakyti savo didžiausios svajonės.
Raimondas J. Nabus mėgina prisijaukinti nonsenso stilistiką – derina tai, kas nesuderinama, kuria absurdiškas situacijas. Čia gausu pokštų, nesusipratimų, netikėtų bei iš pirmo žvilgsnio nesąmoningų, tačiau linksmų nutikimų. Knygelė, regis, pati kviečia į aplink supantį pasaulį ir kasdienius dalykus pažvelgti iš naujo. „Žaliose pėdose“ stipriai juntama D. Bisseto, A. A. Milne’o, S. Kozlovo įtaka. Vis dėlto iki didžiųjų meistrų Raimondui J. Nabui dar šio bei to trūksta. Norėtųsi, jog po absurdiškomis situacijomis, veikėjų nesusikalbėjimais slypėtų daugiau prasmės ir gelmės.
Tačiau miško gyventojų nuotykius smagu skaityti ir dabar. Tuo labiau, kad knygą puošia spalvingos ir įsimintinos Agnės Nananai iliustracijos. Jos pieštų piktųjų bebrų turbūt neįmanoma nepamilti. Girios plėšikai, persirengę indėnais ir piratais žvelgia taip rūsčiai ir kartu yra tokie juokingi, jog sunku nuo jų akis atplėšti.
„Žalių pėdų“ miške nesunku rasti draugų ir kartu su jais patirti gausybę nuotykių. Čia kasdien nutinka keistų, linksmų ir įdomių dalykų. Ir bevardžiui meškučiui reikia vardą atrasti, ir į gretimą mišką nukeliauti, ir nuo piktųjų bebrų apsiginti. Šitiek veiklos! O vieną rytą ima ir atsiranda paslaptingas padaras – Sugalvotas. Kas jis toks? Perskaitysit ir sužinosit. Ir dar daugiau: knygelėje šviesiai, neįkyriai vaizduojama, kokia yra draugystės galia ir kaip svarbu priimti kitą tokį, koks jis yra. Juk kai su visais puikiai sutari, o šalia – bent vienas tikras draugas, gyventi tampa žymiai maloniau!
