Vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi, kad vakare sunkiai prisiverčia nueiti miegoti laiku – net ir žinodami, kad ryte teks keltis anksti. Šis reiškinys, vadinamas miego atidėliojimu (bedtime procrastination), nėra vien tingumo požymis ar noras ilgiau pabūti internete. Naujas tyrimas atskleidė, kad tai, kad atidėliojame miegą, dažnai susiję su psichologiniais veiksniais ir tam tikrais asmenybės bruožais.
Ką parodė mokslinis tyrimas?
Tyrime, kuriame dalyvavo 390 jaunų suaugusiųjų (vidutinis amžius – 24 metai), dalyviai pildė klausimynus apie savo miego įpročius, asmenybę ir chronotipą (t. y. ar jie „pelėdos“, ar „vyturiai“). Be to, dvi savaites jie vedė miego dienoraštį.
Rezultatai parodė, kad miego atidėliojimas dažniausiai būdingas žmonėms, kuriems būdinga:
- aukštesnis neurotiškumo lygis (polinkis į nerimą, streso jautrumą);
- žemesnis sąmoningumo lygis (prastesnis laiko planavimas ir organizuotumas);
- mažesnis ekstraversijos lygis (socialinis uždarumas, mažesnis aktyvumas).

Atidėliojame miegą ne dėl malonumo, o dėl nerimo
Įdomu tai, kad žmonės, atidėliojantys miegą, ne visada tai daro dėl malonių veiklų. Tyrimo autorius Stevenas Carlsonas pažymi, jog dažniau tai susiję su neigiamomis emocijomis, nerimu ar net depresijos požymiais. Vakarais tokie žmonės linkę užsiimti veiklomis, kurios ne padeda atsipalaiduoti, o tik atitolina susidūrimą su savimi.
Ekspertai pabrėžia, kad miego atidėliojimas susijęs ne tik su disciplina ar įpročiais, bet ir su emociniu reguliavimu. Kitaip tariant, žmonės, kuriems sunku susidoroti su įtampa, nerimu ar kaltės jausmu, dažniau linkę atidėlioti miegą.
Jei pastebite, kad kasdien vėluojate eiti miegoti, verta ne tik peržiūrėti savo vakaro rutiną, bet ir įvertinti emocinę savijautą. Meditacija, streso valdymo technikos, pokalbis su psichologu ar paprasti rašymo pratimai gali padėti geriau pažinti save ir sumažinti vidinį diskomfortą, kuris trukdo atsipalaiduoti.
Šaltinis: ukr.media
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.