Donaldo Trumpo administracija vėl svarsto plataus masto karinę operaciją prieš Iraną. Informuotų šaltinių teigimu, Baltieji rūmai nusivylę tuo, kad per preliminarius kontaktus su Teheranu dėl Irano branduolinės programos apribojimo nepasiekta jokios apčiuopiamos pažangos.
Tarp aptariamų variantų minimos ne tik atakos prieš Irano branduolinę infrastruktūrą ir valstybines institucijas, bet ir tiksliniai aviacijos smūgiai Irano politiniams bei kariniams lyderiams. Vašingtonas juos laiko atsakingais už protestų malšinimą ir demonstrantų žudymą.
Mėginimai atnaujinti dialogą per tarpininkus Omane, taip pat per specialųjį pasiuntinį Stivą Vitkofą ir Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Aragčį rezultatų nedavė. Šaltinių teigimu, buvo svarstyta ir asmeninio aukščiausio lygio susitikimo galimybė, tačiau ji žlugo. Pastarosiomis dienomis bet kokie rimtesni tiesioginiai šalių kontaktai faktiškai nutrūko.
Vašingtono sąlygos ir Teherano pozicija
Jungtinės Valstijos Iranui pateikė kelias griežtas išankstines sąlygas, be kurių, esą, tolesnis dialogas neįmanomas: visiškas ir galutinis urano sodrinimo atsisakymas, balistinių raketų nuotolio apribojimas, finansavimo ir paramos įgaliotinėms (proxy) grupuotėms Artimuosiuose Rytuose nutraukimas.
Teheranas atsisakė svarstyti raketinės programos klausimus ir pareiškė esąs pasirengęs derėtis tik dėl branduolinės programos.
„Didžioji armada“ ir tikėjimas greita pergale
Trumpo sprendimas dėl galimos atakos pradžios dar nėra galutinis, tačiau, anot šaltinių, prezidentas yra įsitikinęs JAV kariniu pranašumu po regione sustiprintos lėktuvnešių grupuotės dislokavimo. Jo strategija – suduoti vieną galingą, koncentruotą smūgį, kuris priverstų Iraną kapituliuoti ir priimti amerikiečių sąlygas derybose. Taip pat teigiama, kad Trumpas ketina „paskelbti pergalę“ per kuo trumpesnį laiką nuo karinių veiksmų pradžios.
Ekspertų vertinimu, ankstesnė smūgių serija 2025-ųjų birželį, kai buvo atakuoti objektai Forde, Natance ir Isfahane, Irano branduolinius projektus sustabdė tik laikinai. Nors Trumpas tuomet skelbė apie „visišką Irano branduolinio potencialo sunaikinimą“, žvalgybos vertinimu Teheranui pavyko išsaugoti ir paslėpti reikšmingą dalį prisodrinto urano atsargų.
2026 metų sausio pabaigoje prezidentas patvirtino, kad prie Irano krantų siunčiama „didelė armada – didesnė, nei buvo prie Venesuelos krantų“, nors formaliai palikta ir diplomatinio sprendimo galimybė.
„Jie nori susitarimo. Aš tai žinau. Jie skambino ne kartą. Jie nori kalbėtis“, – sakė Trumpas. Artimiausiu metu prezidentui turėtų būti pristatytas atnaujintas galimų karinių scenarijų sąrašas, iš kurio jis turės pasirinkti galutinį veiksmų planą.
