Skaitydami ataskaitą bandote susikaupti. Patalpoje tvyro tyla. Tačiau, nepaisant visų pastangų susitelkti, galvoje nuolat sukasi trumpa melodijos ištrauka – vadinamasis „įkyrus muzikos kirminas“, kuris ir vėl neapleidžia minčių.
Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių tokius muzikinius įkyrius patiria reguliariai, o ypač dažnai jie pasireiškia tiems, kurie klausosi daug muzikos.
Vieno Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip 90 % žmonių nurodo bent kartą per savaitę patiriantys įkyrias melodijas. Maždaug 60 % apklaustųjų sakė tai patiriantys kasdien.
Kodėl smegenys taip atkakliai kartoja trumpus dainų fragmentus, pavyzdžiui, Jingle Bells, Bohemian Rhapsody ar Golden, būtent tuomet, kai stengiamės išvalyti galvą nuo minčių, arba visiškai atsitiktiniais dienos momentais?
Ir kaip tai veikia žmones, turinčius tam tikrų sutrikimų, pavyzdžiui, obsesinį kompulsinį sutrikimą (OKS)?
Kas paverčia dainą „įkyriu muzikos kirminu“?
Didesnė tikimybė, kad daina taps įkyri, jei jos klausėmės dažnai arba neseniai.
2015 m. atliktame tyrime dalyviams buvo leidžiama nežinoma daina – vieni ją išgirdo du, kiti – šešis kartus. Vėliau per tris dienas atsitiktiniais momentais su jais buvo susisiekiama ir klausiama, ar ta daina tuo metu „strigo“ jų galvoje.
Apie trečdalis dalyvių pranešė, kad skambučio metu patyrė įkyrų muzikinį fragmentą. Taip pat paaiškėjo, jog įkyrios melodijos dažniau pasireiškė tiems, kurie dainą girdėjo šešis kartus, ir dažniausiai – kitą dieną po klausymosi.
Kas vyksta mūsų smegenyse?
Tyrimai rodo, kad smegenų veikla yra gana panaši tiek klausantis muzikos, tiek patiriant muzikinį vaizdinį – įkyrų melodijos skambėjimą galvoje. Terminu „vaizdinys“ čia nusakoma įsivaizduojamo garso prigimtis: tai nėra realiai girdimas garsas, jis skamba mūsų mintyse.
Manoma, kad įsivaizduojant muziką labiau įsitraukia klausos asociacinė žievė – smegenų dalis, atsakinga už sudėtingesnį muzikos apdorojimą. Tuo tarpu pirminė klausos žievė dažniau atlieka bazines, pirmines garso suvokimo užduotis.
Dar viena įdomi išvada gauta tiriant žmones, turinčius įgimtą amuziją – būklę, kai muzika jų smegenyse apdorojama ne taip veiksmingai kaip daugumos žmonių. Tokiems asmenims dažnai sunku atpažinti, ar kas nors dainuoja netiksliai, jie sunkiau įsimena ką tik girdėtas melodijas.
Nors jų smegenims sudėtingiau analizuoti muziką, jie vis tiek patiria įkyrius muzikos fragmentus, tik kiek rečiau nei kiti žmonės.
Ką bendra turi „muzikiniai kirminai“ ir atmintis?
Atrodo, kad įkyrios melodijos pasireiškia tuomet, kai jos patenka į mūsų darbinę atmintį. Darbinę atmintį naudojame tada, kai reikia trumpam įsiminti naują informaciją – pavyzdžiui, kai bandome prisiminti ką tik išgirstą telefono numerį ar galvoje sprendžiame matematinę užduotį.
Australų tyrėjai nustatė, kad žmonės, atliekantys užduotis, kuriose tikrinama darbinė atmintis, pasirodo prasčiau, jei tuo metu galvoje skamba įkyrus muzikinis fragmentas. Kitaip tariant, įkyri daina tarsi „užgrūda“ darbinę atmintį ir trukdo įsiminti kitą informaciją.
Kitame tyrime tie patys mokslininkai parodė, kad kuo geriau žmogus pažįsta į galvą „įstrigusią“ dainą, tuo labiau ji trukdo jo darbinei atminčiai.
Kam apskritai reikalingi „muzikiniai kirminai“?
Nors labiausiai įsimena nemalonūs ir erzinantys įkyrių melodijų atvejai, tyrimai rodo, kad dažniausiai tai vis dėlto gana maloni patirtis.
Vokietijos mokslininkai yra iškėlę mintį, kad tokie įkyrūs muzikiniai fragmentai gali būti savotiška „nutraukimo reakcija“ tada, kai nesiklausome muzikos. Kartais norime pasileisti muziką, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalime – ir tuomet tarsi „kompensacijai“ smegenyse įsijungia įkyrus melodijos kartojimas.
Didžiosios Britanijos tyrėjai nustatė, kad žmonių patiriamos įkyrios melodijos atspindi priežastis, dėl kurių jie apskritai klausosi muzikos. Pavyzdžiui, jei žmogus dažnai klausosi muzikos tam, kad pasikrautų energijos ir „užsivestų“, jo galvoje dažniau įstringa būtent tokios – tonusą keliančios – dainos.
Kaip tai jaučia žmonės, turintys OKS?
Žmonėms, kuriuos kamuoja obsesinis kompulsinis sutrikimas, įkyrūs melodijos fragmentai gali būti itin varginantys. OKS sergantys asmenys dažnai patiria nepageidaujamas, įkyrias mintis, kurios į galvą skverbiasi prieš jų valią. Tokiu atveju muzikinis fragmentas tampa dar vienu įkyrių minčių tipu.
Vis dėlto tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai. Kai kurie darbai rodo, kad OKS sergantys žmonės įkyrius muzikos fragmentus patiria ne dažniau nei kiti, tačiau yra labiau dėl jų sunerimę ir juos sunkiau ignoruoja.
Kiti tyrimai aptinka, kad OKS turintys asmenys vis dėlto dažniau praneša apie įkyrias melodijas. Tačiau tai gali reikšti ne tik dažnesnį reiškinio pasireiškimą, bet ir didesnį jautrumą bei sąmoningumą – jie labiau pastebi ir įvardija tai, kas vyksta jų galvoje.
Mokslininkai siūlo, kad geriausia pagalba žmonėms, turintiems OKS ir stipriai kamuojamiems įkyrių melodijų, turėtų būti integruota į bendresnį sutrikimo gydymą, pavyzdžiui, taikant ekspozicijos ir reakcijos prevencijos terapiją. Ji siekia mažinti neigiamas reakcijas, kurios kyla dėl įkyrių minčių, ir po truputį silpninti jų keliamą įtampą.
Kaip atsikratyti nepageidaujamo „muzikinio kirmino“?
Didžiosios Britanijos tyrėjai nustatė, kad viena iš galimų priemonių atsikratyti įkyriai galvoje skambančios dainos gali būti… kramtomoji guma, nors tai skamba gana neįprastai.
Jei įkyri melodija nuolat „sukasi“ mūsų darbinėje atmintyje, toks paaiškinimas tampa logiškas. Mūsų atmintis iš dalies grindžiama vadinamuoju „vidiniu balsu“, kai informaciją tarsi „perskaitome“ sau mintyse, „povokaliai“ įtraukdami gerklės raumenis, nors realiai ir nekalbame.
Taigi, jei užimame tuos pačius gerklės ir burnos raumenis kramtydami gumą, tai gali trikdyti įkyrios melodijos „sukimąsi“ ir kartais padėti ją nutraukti. Jei įkyriai galvoje skambanti daina jus vargina, verta tai išbandyti.
Kita išeitis – pasiklausyti kažko kito. Žmonės paprastai nepatiria įkyrių melodijų tuo metu, kai aktyviai klausosi kitų dainų ar garsų. Tai gali padėti čia ir dabar „nutraukti“ įstrigusią dainą, bet rizikuojate, kad vėliau galvoje pradės kartotis jau nauji kūriniai.
Mažai tikėtina, kad klausantis įkyrios dainos iki galo pavyks ją „išgydyti“. Priešingai – tyrimai rodo, jog kuo dažniau klausotės tos pačios dainos, tuo labiau tikėtina, kad vėliau ji vėl „įstrigs“ jūsų galvoje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
