[-[0]-]
Europos kosminės agentūros ESA video skyriaus kolektyvas apklausė įvairių Europos miestų gyventojus, kad išsiaiškintų, ką europiečiai galvoja arba įsivaizduoja apie tai, kas vyksta po astronautų skrydžių kostiumais.
Sulaukta įvairių nuomonių: kai kas galvoja, kad astronautai vilki popieriniais apatiniais, kiti galvoja, kad nesvarumo būklėje nešvarumai labai lengvai atitrūksta nuo kūno paviršiaus ir erdvėlaivio viduje plaukioja visokių kūno „gėrybių” (pleiskanų, prakaito lašelių ir t.t.) debesėliai. Galų gale, kiek kartų per misiją ir kaip astronautai orbitoje skalbiasi savo apatinius ir viršutinius drabužius?
Tiesa ta, kad astronautai orbitoje drabužių vandeniu išvis nesiskalbia. Nors NASA 2011 m. užsakė projektą sukurti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) skalbimo mašiną, kol kas astronautai tokios neturi. Vis dėlto astronautų svajonės apie švarius drabužius įgyvendinamos. Kadangi vanduo TKS yra neįkainojama vertybė, perdirbto šlapimo eikvoti smirdinčių kojinių skalbimui ten niekas nepuola.
Švarūs rūbai astronautams orbiton pristatomi iš Žemės kartu su kitais ištekliais (maistu, vandeniu, oru). Tiesa, kadangi tai nevyksta itin dažnai (iškelti bet kokį daiktą į orbitą kainuoja paaaasakiškus pinigus), astronautai įprastai savo drabužius (taip pat ir apatinius) nešioja kiek įmanoma ilgiau – gerokai ilgiau nei nešiotų Žemėje.
Gal tai ir ne tragedija – nereikia pamiršti, kad orbitoje, kur dirbama ir gyvenama mikrogravitacijos sąlygomis, pakinta astronautų uoslė (ji suprastėja). Astronautas Donas Pettitas kadaise rašė, kad jis savo apatinius TKS keisdavo kas 3-4 paras, o šortus vilkėjo keletą mėnesių.
O įdomiausia dalis, liečianti astronautų skalbimąsi, yra tokia: nešvarūs astronautų rūbai vis dėlto „skalbiami”, bet tik vieną vienintelį kartą. Kada ir kuo? Ugnimi. Ryšuliui su TKS atliekomis (ir nešvariais rūbais) įskriejus į tankiuosius Žemės atmosferos sluoksnius. Toks jau tas gyvenimas.
.jpg){kind=small}
